2014-06-23 Sąmoningo kvėpavimo studija

Tema: sąmoningas kvėpavimas liečiantis prie Rasų gyvybinės energijos, ritualinio virsmo, atsinaujinimo.

Vyksmas: sąmoningas kvėpavimas, liečiantis, panirstant vis giliau į vieno svarbiausių metų rato taškų energiją – Rasų prasmę. Kadangi šiuo metu, manoma, atsitraukia tamsos jėgos, kulminuoja šviesa, vyrauja pozityvi gydanti Žemės, gamtos energija, siekėme susiderinti su šia šviesia, dvasine energija, kvėpuojant ja prisipildyti, dalintis su supančiu pasauliu. Taip pat prisiliesti prie šio laikmečio stebuklingos ritualinės versmės, sukuriant savo viduje vasaros pakilimo šventės virsmą, praeinant jį nakties bėgyje sąmoningo būdravimo dėka. Tai susiję su gydančiomis vandens savybėmis, augalais, prisipildžiusiais šių gyvybinių syvų, transformuojančios, sėkmę ir gerovę atnešančios ugnies galia bei būdravimu. Taip siekėme apsivalymo, atsinaujimo, kad po to pasikrauti vaisinga gyvybine energija visiems metams. Simbolinė „paparčio žiedo“ pramė – žinojimas, išmintis ir laimė – tad tame vidiniame rituale leidome sau ieškoti „paparčio žiedo“, svajoti, kurti... Po to ruošėmės saulės patekėjimui, išorinės žvaigždinės ugnies suderinimui su savo vidine dvasine ugnimi, vibracijų savyje pakylėjimui. Saulei tekant, rasa lašeliais nukloja augalus, visą žemę. Rasos lašas – mažiausias matomas vientisas vandens darinys, bylojantis, primenentis mums apie pirminius, prigimtinius dalykus. Leidome sau pasijusti tuo mažu lašeliu, paneriant į pirminę dvasinę būtį, sąmoningai išgyvenant ją, mokantis tai tęsti kasdienybėje.

2014-06-03 Sąmoningo kvėpavimo studija

Tema: sąmoningas kvėpavimas tuštuma, jos būtimi savyje. 

Vyksmas: sąmoningai kvėpavuojant dvasine šviesa, mus aplankė nuostabi beribės pirmapradės tuštumos realybė, į kurią stiebėmės su kiekvienu įkvėpimu, siekėme pažinti ne tik sąmoningai kvėpuojant dvasine šviesa, bet ir  kontepliuojant grynąją tuštumą, sutelkus savo protą, dėmesį į gėlės žiedą kaip tuštumos apraišką... Visiškai nurimęs, į vieną idėją ar reiškinį sutelktas protas gali padėti priartėti prie būties tuštuminės prigimties, amžinybės suvokimo. Visgi siekėme ne tik priartėti, suprasti, bet ir išgyventi, patirti tuštumą, paneriant į ją visomis savo pajautomis, patiriant ją sąmoningai, tampant tuštuma... Ir tęsiant buvimą joje kasdienybės reikalų sukūryje, kad augant įgudžiams ir norint gebėtume tai pasiekti, į tai panirti, tuo tapti...