2014 m. rugsėjo 28 d., sekmadienis

2014-09-21 Rudens lygiadienio sutikimas

Rudens lygiadienis byloja apie praėjusią pusės metų metų ciklo dalį, neša savyje gerovės, derliaus, sotumo, gero ir laimingo gyvenimo dedamąsias. Aptarėme pavasario lygiadienio, vasaros saulėgrįžos bei rudens lygiadienio skirtumus. Rudens lygė atskiria aktyvųjį (gamtoje, materijoje, fiziniame žmonių gyvenime) metų laiką nuo pasyvaus (dėl šalčio, mažesnio šviesos kiekio). Taigi pirmame metų pusmetyje žmogus aktyvesnis išorėje, o antrojo metų pusmečio bėgyje jis gali ir turi daugiau dėmesio skirti vidiniam aktyvumui, saviugdai, dvasiniam pažinimui. 
Kvėpuojant tolygiu, ritmingu, sąmoningu kvėpavimu, visų pirma įsukome vientisą dvasinio kvėpavimo ratą, pakylėjome savo sąmonę link dvasinės būties. Bekvėpuojant prisiminėme šių metų ciklo pradžią per pavasario lygiadienį, visą savo paskutinio pusmečio kelionę, praėjome svarbiausius etapus, juos prakvėpuojant su tikslu paleisti dar likusias savyje įtampas bei atpažinti, įtvirtinti pasiekimus. Tuomet, priartėjus prie rudens lygiadienio laikmečio, siekėme suvokti, ką gi mums pavyko subrandinti savyje, kokį "dvasinį derlių" sukaupėme savo aruoduose (ne tik per šį pusmetį, bet apžvelgiant ir didesnius, mūsų Sielos bei žmonijos, Žemės evoliucinius ciklus). 
Jei aktyviai darbuojantis, nepakako laiko, rudens lygiadienis tarsi primena apie tai, kad yra svarbu pasirinkti (šviesa - tamsa, gėris - blogis). Kodėl tai tampa svarbu? Visu šiltuoju metų laiku, pirmoje metų pusėje dvasinė šviesa mums liejosi iš Saulės, dvasinė energija mus penėjo iš aukštose vietose esančių šventyklų, jose degančios dvasinės ugnies. Gi antroje metų pusėje išorinį šviesos šaltinį Saulę pakeičia ugnis namuose, židinyje bei dvasinė ugnis mūsų širdies šventyklos altoriuje. 
Lydint sąmoningam kvėpavimui, siekėme įtvirtinti savo galutinį apsisprendimą nuolatos kurstyti dvasinės šviesos ugnį vidinėje širdies šventykloje. Svarstyklių zodiako ženklo pirmas laipsnis, į kurį per rudens lygiadienį įžengia Saulė, tarytum užkerta kelią iki šiol buvusiam gėrio ir blogio susimaišymui, atskirdamas gėrį nuo blogio, tarsi atsijodamas grūdus nuo pelų. Tai ir siekėme daryti įtvirtinant savo pasirinkimą įgalinti dvasinę šviesą savyje. Kvėpavome sujungiant materiją kaip beribį būties vandenyną su jį gobiančiu beribiu dangiškos dvasinės būties skliautu. Kvėpavome siekiant apjungti materiją su dvasia, fizinės būties vandenyną su dvasiniu dangumi.

2014 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis

2014-09-16 Sąmoningo kvėpavimo studija

Tema: sąmoningas kvėpavimas tyrinėjant proto principą, jo nešamas galimybes.
Vyksmas: Aptarėme proto principą, jo raišką gyvenime, mokėmės jame veikti sąmoningai.
Mūsų būtis yra protinės prigimties. Kvėpavome lygiu, giliu kvėpavimu, pradžioje įsukant kvėpavimo ratą, po to pereinant prie kvėpavimo, kai po iškvėpimo padarydavome pauzę, nurimdavome vis ilgiau, kad palaipsniui kartu su kūno, emociniu atsipalaidavimu pasiekti vis didesnę proto ramybę, tylą. Tam labai padeda dėmesys, sutelktas į vis aukštesnes vibracijas, nukreiptas aukštyn link dvasinių vibracijų, visų pirma jas auginant savyje. 
Prisimename tai, kad viskas vibruoja skalėje tarp dviejų priešingų polių, tai būdinga ir protui. Taigi visų pirma įvertiname savo proto vibraciją, o sąmoningo kvėpavimo pagalba siekiame nukreipti savo dėmesį į vis aukštesnę vibraciją. Tai galime daryti palaipsniui, nuosekliai, bet įgijus daugiau įgūdžių, galima ir gana greitai, remiantis savo valingu sprendimu, pakeisti savyje esančią vibraciją. Palaipsniui rimstant, pereiname į sąmoningą kvėpavimą - meditaciją - kontepliaciją, kuomet protas ramus, dvasinės vibracijos dažnis vis auga. Taip mes natūraliai įeiname į transmutacijos - transformacijos vyksmą. Kaip keičiame vibracijas savyje, taip galima jas keisti ir išorinėje aplinkoje. Mes jau mokame kurti fiziniame plane, bet taip pat mokame vis sėkmingiau kurti proto lygyje. Beribis protas yra tarsi įsčios naujiems kūrybos vaisiams brandinti ir paskatinti jiems gimti. Taigi ir pabandėme prisiliesti prie tokios kūrybos, leisdami sau savo vaizduotės dėka sukurti save tokį, kokiu norėtume save matyti - geresnį, sėkmingesnį, laimingesnį ir panašiai.
Kuo mes labiau suvokiame savo dvasinę prigimtį, Dvasios atpažinimą, buvimą savyje, tuo labiau dvasingu tampa mūsų būtis, o mūsų dėmesys vis labiau orientuotas į dvasines vertybes, dorybes. Ir tai veda į tikrąjį sąmoningą dvasinį gyvenimą.

2014 m. rugsėjo 14 d., sekmadienis

2014-08-26 Sąmoningo kvėpavimo studija

Tema: sąmoningas kvėpavimas tyrinėjant atitikimo ir lyties principus, jų tarpusavio ryšį. 
Vyksmas: Aptarėme atitikmens ir lyties principus, jų sąryšį.
Atitikimo principas byloja apie tai, kad visame kame yra harmoninga darna tarp įvairių būties lygių. Kaip viršuje, taip ir apačioje, kaip apačioje, taip ir viršuje. Kaip danguje, taip ir ant žemės, ir t.t. Didžioji Visata, būtis suskirstyta į tris pagrindinius lygius - tai materijos arba fizinis planas, proto planas ir dvasios planas. Be abejo juos jungia pereinamieji lygiai, taigi minėti planai palaipsniui pereina iš vieno į kitą. Bet kokia pirminė idėja, gimusi dvasios plane, proto plane "apipavidalinama", apmąstoma, suteikiant jai vis daugiau detalių, pvz., svajonė, kūrybos objektas ar panašiai, o fiziniame plane tai įgyja "kūną", materializuojama tam tikrų pastangų pagalba. Tame galime matyti visų planų tarpusavio sąveiką. Ėmėme pavyzdžiu idėją, palaipsniui susiformavusią mūsų mintyse į svajonę, kuriai bent kažkiek įdėjus pastangų ir pavykus realizuoti, tai įsikūnydavo fiziniame plane, materijoje kaip realus objektas, rezultatas.
Lyties principas byloja apie tai, kad viskas turi vyrišką ir/arba moterišką lytį, tik skirtingu laipsniu, vienur vyriškos raiškos daugiau, kitur moteriškos. Vyriškas principas aktyvus, inicijuojantis, suteikiantis judėjimui jėgą ir kryptį, o moteriškas principas geba tęsti, palaikyti, vystyti - kurti... Būtent moteriškas principas neša savyje naujų būties, gyvybės formų kūrimo galią, gebėjimą padėti gimti kažkam naujo, kai tuo tarpu vyriškas principas yra to vyksmo iniciatorius. Taigi akivaizdu, kad vienas be kito šie lyties principai negali būti, nes jie papildo vienas kitą. Viskas mūsų būtyje traukia viena kitą - traukos, gravitacijos dėsniai tai iliustruoja. Kvėpavome sąmoningai siekiant pajusti savyje viena kitą papildančių energijų tarpusavio sąveikos raišką, tyrinėjome tai per fizinio, proto bei dvasinio planų skirtingas vibracijas.