Mokymas

Seminarai, kvėpavimo studijų užsiėmimai

Kaip suformuotas rebefingo seminarų, rebefingo studijos darbas? Dažniausiai rebefingo seminaruose vyksta du atskiri kvėpavimai – pro burną ir pro nosį. Studijoje kvėpavimas būna vienas. Paaiškinu kvėpavimų  pro nosį ir burną poveikio skirtumus, padarant akcentą į saugumą, rezultatyvumą, ilgalaikius pasiekimus, įtvirtinimą. Pasakoju svarbiausius teorinius dalykus, kas būtina žinoti sėkmingam rebefingo vyksmui palaikyti bei tęsti ne tik seminare, bet ir savarankiškame darbe. Seminarus jungia kelios svarbiausios, vedančios temos, kurias galima rasti seminarų skelbimuose.

Tai:

1 – nemirtingumo filosofija, sąmoningo kvėpavimo technikos ištakos, vystymasis, galimybės, esminiai akcentai. Baimių formavimosi principas, paremtas neteisinga mirties, netekties, praradimų, pabaigos baimės pasaulėžiūra, kvėpavimas tai tyrinėjant, valant, mokantis nuo to nepriklausyti, tai transformuoti į savo amžinumo sampratą, kai tuo tikima ne aklai, o pagrįstai, mažų mažiausiai remiantis savo gyva asmenine patirtimi kvėpavimų metu tai prisiminus, išgyvenus. Laisvas pasirinkimas – būti baimėse, skausme, ar pozityviuose, harmoninguose būviuose, kalbant apie mums visiems, kaip dvasinėms esmėms, duotą laisvą valią, pasirinkimą.

2 – pranajama, praninio kvėpavimo esmė, įvairovė, nešamos valymosi, sąmoningėjimo, energijų pažinimo bei įvaldymo galimybės, svarba bei nauda.

3 – darbas su dėmesiu, vientisumu, mokymasis kvėpavimo metu, jo pagalba valdyti savo dėmesį, vis daugiau jo susigrąžint į „čia ir dabar“. Tyrinėjimas skirtumo tarp fizinio, emocinio, mentalinio būvių, pažinimas energijų, sąmonės, skirtingų jos būvių bei galimybių. Sąmoningas savo ryšio su siela patyrimas, atstatymas, stiprinimas. Mokymasis atskirti savo asmenybės, sielos, dvasinius poreikius, priklausomybes nuo praeities patirčių, paleidimas senų, nebereikalingų programų, pasirinkimas evoliuciškai naujų, aktualių uždavinių.

4 – gimimo trauma, jos įtaka gyvenimui. Dvi kvėpavimo dalys. Pro burną kvėpuojant gana greitu ritmu, siūlau vis daugiau savo dėmesio, o kartu su juo ir energijos nukreipti į savo gimimo laikmetį (tai buvimas mamos įsčiose, gimimo momentas, keli pirmieji kūdikio mėnesiai). Taip po truputėlį bandome pravalyti sankaupą gimimo skausmo (ne tik šio gyvenimo), o po to pabandyti atidžiau įsižiūrėti ir atpažinti savo Sielą pačio atėjimo į šį gyvenimą metu, su kokiais tikslais, uždaviniais ji ruošėsi darbuotis viso gyvenimo bėgyje, tiesiog kaip Siela tuo metu skambėjo – tai kartais neįtikėtinai sėkmingai padeda atstatyti ryšį su savo Siela. Antroje dalyje darbuojamės su motinystės tema, kviečiant su įkvepiama prana motinystės vibraciją, budinant net seniausius prisiminimus apie tai, stebint savo reakcijas, valant negatyvą, atstatant harmoningą motinystės vibraciją (kiek tai įmanoma).

5 – negatyvas – pozityvas, negatyvių minčių, jausmų, patirčių transformavimas į pozityvą. Dažniausiai aktyvaus kvėpavimo metu siūlau dirbti su negatyvu, pabudinant prisiminimus apie skausmingas patirtis savyje, tai tyrinėjant, valant, transformuojant, t.t. Ramaus kvėpavimo metu budinami prisiminimai apie pozityvius patyrimus, siekiant patirti savo sielos jėgą, įdirbius, senuosius pasiekimus, kad galėtume juos įpinti į savo dabarties kasdienybę, tuo remtis. Visuomet akcentuoju palyginimo svarbą: kaip jautėsi žmogus kvėpuojant negatyvu, o kaip – pozityvu, kame jis norėtų būti, ką norėtų, išdrįstų rinktis, jei patikėtų to pasirinkimo galimybe, teise.

6 – mantrinis kvėpavimas, mantrinio darbo niuansai, nauda, įvairovė, galimybės, t.t. Darbas kvėpuojant su grynomis dvasinėmis vibracijomis, pavyzdžiui, meile, gėriu, grožiu, taika, drąsa, gerove, t.t. Taip pat OM, kt. Lietuviškos, rytų tradicijų mantros, malda, skirtumai, trumpų mantrų privalumai, kt. Skatinimas stebėti, koks santykis kyla iš vidaus į vieną ar kitą grynąją vibraciją, kam daugiau dėmesio reikėtų skirti pravalymui, išgryninimui, o iš ko – tiesiog pasisemti jėgų, stiprybės. Čia tinka ir kvėpavimas dvasine Meile, Dvasios šviesa, palaima, kt.

7 – žemės, oro, vandens, ugnies stichijų praktikos, kai praeiname vieną po kitos visas stichijas (pradžiai galima rinktis tik dvi - vieną aktyvesnę (kvėpavimui pro burną), kitą ramesnę (kvėpavimui pro nosį), kvėpuoti to elemento vibracija, esencija, kad, kvėpuojant iš tyriausių, aukščiausių Dvasios planų, pakviesti į save stichijos elementą, pajusti jos tikrąjį skambesį, kad valyti tą stichiją visose savo struktūrose, mokytis suderinti savyje skirtingas energijas vienu metu, atpažinti jų skirtumus, poveikį (harmoningą ar sąlygotą praeities patirčių) sau.

8 – kvėpavimas vyriška – moteriška energijomis, kai vieno kvėpavimo metu įkvepiama iš viršaus, leidžiant energijos srautui tekėti per kūną žemyn, o kito kvėpavimo metu – priešingai. Stebima energijų įtaka mums, tos įtakos pokytis, kuri energija mumyse skamba harmoningiau, kuri reikalinga didesnio valymo, t.t.

9 – kvėpavimas laiko reiškiniu, ėjimas į ilgalaikių patirčių, be galo ilgai besitęsiančių procesų savyje budinimą, valymą; prisilietimas prie savo santykio į ilgalaikius procesus, jo tyrinėjimas, valymas; savo kaip dvasinės esmės amžinumo, nemirtingumo galimybės įsileidimas; savo tikrojo amžinumo patyrimas.

10 – pažintis su Dvasia, Dvasios pasaulio įvairove, neišsemiamumu. Mokymasis atskirti savo asmenybės, sielos, dvasinius poreikius, priklausomybes nuo praeities patirčių, paleidimas senų, nebereikalingų programų, pasirinkimas evoliuciškai naujų, aktualių uždavinių. Asmenybės, Sielos, Dvasios vientisumo, vienovės siekio svarba, darbas su to auginimu sąmoningai kvėpuojant.

Galėčiau dar paminėti ne vieną temą, tačiau šios, ko gero, yra esminės, bazinės, kurias stengiuosi reguliariai pakartoti, kad įtvirtinti.

Akcentas darbo su kvėpavimu pradžioje nuo siekio vienokio ar kitokio patyrimo (pakylėtos sąmonės, sielos ar dvasinio) nukreiptas į valymąsi, kardinalių, ilgalaikių pakyčių savyje įsileidimą, skatinimą, savęs pažinimą, savo esminių sielos, dvasinių interesų, poreikių, vertybių paiešką, mokymąsi tai įtvirtinti kasdienybėje, mokymąsi suvokti bei valdyti savyje vykstančius procesus, teisingiau juos suprasti, įvertinti. Ir tik kiek vėliau, jau paskutinių kelių iš dvylikos sesijų metu stengiuosi „nuvesti“ kvėpuojantįjį į stipresnę dvasinę patirtį. Tai leidžia (kaip matau) pasiekti žymiai sąmoningesnį, objektyvesnį savo būties vertinimą, savo galimybių, prigimties pažinimą, dvasinės jėgos prabudimo galimybę, t.t.

Pirmi keturi kvėpavimai vyksta pro nosį, po to keturi – pro burną, o likę keturi – vėl kvėpavimai pro nosį, kai jau gerokai prasivalius, išmokus (be abejo, išmokimo laipsnis gana skirtingas) stebėti ne tik fizinį, emocinį, mentalinį būvius, bet ir karminį bangavimą, energijas, sąmonės pokyčius, galime žymiai sąmoningiau keliauti į dvasines patirtis, savo Sielos, Dvasios pažinimą (žinoma, visų pirma, patyrimo, įgudžių dėka).

Individualios kvėpavimo sesijos

Individualių rebefingo - sąmoningo kvėpavimo sesijų metu vyksta kvėpavimas tokia temų eiga:

1 sesija – kvėpavimo technikos pristatymas; apibūdinimas esminių kvėpavimo elementų - sąmoningumas, atsipalaidavimas, sujungtas kvėpavimas; valymosi prana-jogos metu specifika, kai su iškvėpimu iškvepiama per įtampos, skausmo vietą, kad būtų greičiau paleidžiamas skausmas, įtampos fiziniame, emociniame, mentaliniame lygmenyje; sąmonės dėmesio valdymas (budrumas, buvimas savo dėmesiu pilnai procese); beasmenio santykio į bet kurią savo patirtį (malonią ar skausmingą) ugdymas, kt.

2,3 sesijos – kvėpavimas vyriška (energijos tėkmė iš viršaus per visą kūną), moteriška (energijos tėkmė iš apačios į viršų) energija, siekiant jas savyje pravalyti bei pažinti jų skambesį, vibraciją, kiek jos yra sąlygotos praeities patirčių, kiek harmoningos; prisilietimas (kiek pavyksta) prie grynosios šių energijų vibracijos, kad palyginti skirtumą, mokytis padėti sau daryti greitą būsenos korekciją vienos ar kitos švarios energijos bei sąmoningo kvėpavimo pagalba.

4 sesija – kvėpavimas energijomis ašinis bei sferinis, dalyvaujant kvėpavime vienu metu abiem (vyriškai bei moteriškai) energijoms, kai įkvepiant viena teka iš viršaus, kita iš apačios, susitinka krūtinės centre (Anachatoje), o iškvepiant išspinduliuojamos į visas puses sferinio kvėpavimo būdu; stebėjimas, kaip jos tarpusavyje dera, sąveikauja; kvėpavimas abejomis energijomis siekiant energijų pusiausvyros, harmonijos patyrimo.

5 – kvėpavimas pro burną, paskatinant jau kiek stipresniam, gilesniam kvėpavimui, iššaukiant stipresnius energetinio (ir visuminio) valymosi procesus; mokymasis sėkmingai valdyti net stipriai įsuktą procesą, ramiai, be įtampos sustabdant intensyvų kvėpavimą, atsipalaiduojant, pereinant į integraciją, mokymasis stebėti savyje vykstančius procesus tarsi iš šalies, iš aukščiau, neįsitraukiant į ateinančius potyrius, emocijas, mintis, prisiminimus, kt.

6,7 – kvėpavimas (pro burną) pridedant darbą su negatyvu-pozityvu; sąmoningai kreipiama prana, energija, koncentruotas sąmonės žvilgsnis į valymą, budinimą savyje pačių skausmingiausių, negatyviausių patirčių, kad suvokti, kas labiausiai mus sąlygoja, mokytis atrasti to tikrąsias priežastis, tyrinėti tai kaip reiškinį karmos dėsnių kontekste bei valytis nuo to, daryti atitinkamus sprendimus, kad tai nebesikartotų; kito kvėpavimo metu – pranos pagalba budinimas savyje pačio didžiausio pozityvo, savo sielos jėgos, stiprybės pažinimui; būtinai daromas akcentas į valymąsi bei į savyje rastos sielos, dvasinės jėgos įtvirtinimą dabartiniame savo gyvenime, kiek tai apskritai įmanoma.

8 – kvėpavimas (pro burną arba pro nosį) keliaujant į savo gimimo momentą, į pagalbą pasitelkiant dar didesnį sąmoningumą, motyvaciją, praną, kad pravalyti pačius pirmuosius gyvenimo skausmo įspaudus bei pabandyti atpažinti savo sielos tikslus, uždavinius, atsineštus į šį gyvenimą, pažinti savo sielos skambesį, jos interesus, vertybes, polinkius, tikslus t.t. Dažniau būna tiesiog kokia nors kita labiau asmeninė tema, suskambėjusi 6,7 sesijų metu – tuomet dirbama su ja.

9 – kvėpavimas ilgalaike vibracija, ėjimas į ilgalaikių patirčių, be galo ilgai besitęsiančių procesų savyje budinimą, valymą; prisilietimas prie amžinybės skambesio ilgumo, tęstinumo kontekste; savo santykio į ilgalaikius procesus tyrinėjimas, valymas; žmogaus kaip dvasinės esmės amžinumo, nemirtingumo galimybės įsileidimas; savo tikrojo amžinumo gyvas, juntamas patyrimas (ne visada, tačiau pavyksta).

10 – kvėpavimas kartu su tyra Amžinąja Dvasia; mums iškvepiant, Dvasia įkvepia, Dvasiai iškvepiant, mes įkvepiame, po to takus perėjimas prie bendro, vientiso kvėpavimo, įsileidžiant Dvasią, ištirpstant Joje, tampant Ja. Kartais tai būna kvėpavimas po truputėlį apjungiant kvėpavimo, sąmonės pagalba asmenybę, Sielą ir Dvasią į vientisą, pilnatve, vienove skambantį, juntamą būvį – kelias į savęs kaip vienio suvokimą, patyrimą.

11, 12 – kvėpavimas jau labiau asmeninėmis, kiekvienam individualiai svarbiomis temomis, kai per konkrečią problemą, aktualų interesą yra galimybė prisliesti prie karminės korekcijos galimybių, mokymasis įvaldyti šiuos procesus, kad tai pritaikyti savarankiškame darbe. Tai unikali galimybė suvokti save kaip visų savo pasiekimų, tiek malonių, tiek skausmingų, negatyvių, kuriančia priežastimi, visų savo būties dedamųjų šaltiniu, dirbti su dvasiniu priežasties - pasekmės dėsniu.

Temos priklauso nuo kvėpuojančiojo įgūdžių, pasiruošimo, motyvacijos, interesų, asmeninių bei sielos poreikių, siekių, tačiau mano išdėstyta schema daugmaž tokia, tik dažniau dėl per menko pasiruošimo, netikusios motyvacijos arba labiau asmeninių interesų dominavimo procesai būna silpnesni nei galėtų būti, o gana sėkmingi, gilūs jie būna pas tuos, kurie jau turi pastovias dvasines praktikas, yra įgudę tame.

Čia trumpai aprašytas individualus darbas su rebefingo technika tikrai yra gerokai platesnis, temų labai daug, dažnai išeiname iš rebefingo technikos rėmų į sąmoningą dvasinį kvėpavimą, labiau dirbant su karmine korekcija, energijomis, sąmonės procesais, Sielos bei Dvasios realybe, pažinimu, realizavimu.