2015. Tema: .
Vyksmas: .
2014-11-19. Tema: sąmoningas kvėpavimas aktyvuojant Merkabą, siekiant prisiminti, kodėl Mūsų Siela pasirinko gimti žmogumi, bendravimas su Dieviškąja Motina.
Vyksmas: įsukus sąmoningo kvėpavimo ratą, kėlėme savo sąmonę vis aukščiau, alsuodami dvasine šviesa, "merkabinio" kvėpavimo pagalba aktyvinome savo dvasinį energetinį kūną - Merkabą. Įsikvėpavus, nukreipėme savo sąmonės dėmesį į savo Sielą, kviesdami bendrauti, ieškodami jos atminties kloduose atsakymo, kas lėmė tai, kad kadaise mūsų Siela nusprendė ateiti į Žemės planetą, įsikūnyti joje žmogumi, kas šioje realybėje sudomino mūsų Sielą. Žemės planeta yra be galo turtinga, gausi įvairove, visų pirma iššūkių, įvairių galimybių prasme, joje įsikūnyti renkasi stiprios Sielos. Čia pragyventas kad ir vienas gyvenimas evoliucine prasme gali atstoti kelias dešimtis įsikūnijimų kitose planetose. Jau jei mes čia - vadinasi, mus čia kažkas iš tiesų labai sudomino. Taigi mūsų užduotis buvo pabandyti tai prisiminti. Mes tikrai čia esame tikslingai, ir žinant to prasmę, galime savo gyvenimą visai kitaip pragyventi. Po to kvėpuojant pakylėjome savo sąmonę dar aukščiau, nukreipiant savo dėmesį į bendravimą su Dievo Moteriškuoju aspektu. Kreipėmės į Dieviškąją Motiną, prašydami jos pagalbos, globos, vedimo, nes Ji yra aktyvi visos Kūrinijos dalyvė, ne tik stebėdama, bet ir atliepdama tiems, kurie kreipiasi į Ją pagalbos. Prašėme Dieviškosios Motinos atliepimo, kvietėme bendrauti, siekėme išgirsti bei suvokti tai, kuo Ji su mumis dalinasi. Kvėpavome kartu su Ja, atsiverdami Jos malonei, rūpesčiui, meilei ir globai.
2014-10-14. Tema: sąmoningas kvėpavimas apjungiant septynis būties principus, dieviško žmogaus kūrimas kvėpuojant.
Vyksmas: Aptarėme visus septynis būties principus eilės tvarka:
1. Proto principas.
2. Analogijos principas.
3. Vibracijos principas.
4. Poliariškumo principas.
5. Ritmo principas.
6. Priežasčių ir pasekmių principas.
7. Lyties principas.
Analizavome jų tarpusavio sąsajas, raišką, mokėmės juos atpažinti gyvenime. Atkreipkite dėmesį, kad principai yra septyni, kaip ir septynios čakros (energetiniai centrai žmogaus kūne), septyni Kosminiai Spinduliai.
Mes visi einame dvasinės evoliucijos keliu, involiucija - leidimasis iš dvasinės būties žemyn į materiją, nuo subtilesnių iki vis grubesnių jos formų, kol mūsų kelias vėl pasuka grįžimo į savo Amžinosios Dvasios namus evoliucinio kelio bėgyje. Involiucija - tai tarsi vandens kaip pirminės terpės, dvasinių vandenų išsiliejimas iš Dvasios ąsočio, kai kelio pradžioje esame viena bendra dvasinė būtis, palaipsniui besileidžiant link materijos, vis labiau tampame individualizuoti, su individualia išraiška, nes kiekvieno iš mūsų Siela praeina visiškai autentiškus asmeninius patyrimus. Tai ilgas bei unikalus kelias, kurio finalas - grįžimas į dvasinę būtį, suvokus savo dvasinę prigimtį, praeinant savo fizinę, protinę bei dvasinę evoliuciją, parsinešant visas savyje išugdytas dorybių brangenybes, kuriomis mes pasidaliname, tokiu būdu praturtindami savo Amžinąjį Tvėrėją. Ir taip kūrinys susilieja su Kūrėju, ištirpsta Jame, tampa Juo, tampa Vieniu, tik jau kitoje kokybėje. Kvėpavome ir kūrėme savyje savo atieties Dieviškojo Žmogaus atvaizdą, tokį, kokiais norėtume - galėtume tapti. Ir tapsime kada nors tikrai.
1. Proto principas.
2. Analogijos principas.
3. Vibracijos principas.
4. Poliariškumo principas.
5. Ritmo principas.
6. Priežasčių ir pasekmių principas.
7. Lyties principas.
Analizavome jų tarpusavio sąsajas, raišką, mokėmės juos atpažinti gyvenime. Atkreipkite dėmesį, kad principai yra septyni, kaip ir septynios čakros (energetiniai centrai žmogaus kūne), septyni Kosminiai Spinduliai.
Mes visi einame dvasinės evoliucijos keliu, involiucija - leidimasis iš dvasinės būties žemyn į materiją, nuo subtilesnių iki vis grubesnių jos formų, kol mūsų kelias vėl pasuka grįžimo į savo Amžinosios Dvasios namus evoliucinio kelio bėgyje. Involiucija - tai tarsi vandens kaip pirminės terpės, dvasinių vandenų išsiliejimas iš Dvasios ąsočio, kai kelio pradžioje esame viena bendra dvasinė būtis, palaipsniui besileidžiant link materijos, vis labiau tampame individualizuoti, su individualia išraiška, nes kiekvieno iš mūsų Siela praeina visiškai autentiškus asmeninius patyrimus. Tai ilgas bei unikalus kelias, kurio finalas - grįžimas į dvasinę būtį, suvokus savo dvasinę prigimtį, praeinant savo fizinę, protinę bei dvasinę evoliuciją, parsinešant visas savyje išugdytas dorybių brangenybes, kuriomis mes pasidaliname, tokiu būdu praturtindami savo Amžinąjį Tvėrėją. Ir taip kūrinys susilieja su Kūrėju, ištirpsta Jame, tampa Juo, tampa Vieniu, tik jau kitoje kokybėje. Kvėpavome ir kūrėme savyje savo atieties Dieviškojo Žmogaus atvaizdą, tokį, kokiais norėtume - galėtume tapti. Ir tapsime kada nors tikrai.
2014-09-23. Kvėpavimo tema: Rudens lygiadienio sutikimas.
Vyksmas: Rudens lygiadienis byloja apie praėjusią pusės metų metų ciklo dalį, neša savyje gerovės, derliaus, sotumo, gero ir laimingo gyvenimo dedamąsias. Aptarėme pavasario lygiadienio, vasaros saulėgrįžos bei rudens lygiadienio skirtumus. Rudens lygė atskiria aktyvųjį (gamtoje, materijoje, fiziniame žmonių gyvenime) metų laiką nuo pasyvaus (dėl šalčio, mažesnio šviesos kiekio). Taigi pirmame metų pusmetyje žmogus aktyvesnis išorėje, o antrojo metų pusmečio bėgyje jis gali ir turi daugiau dėmesio skirti vidiniam aktyvumui, saviugdai, dvasiniam pažinimui.
Kvėpuojant tolygiu, ritmingu, sąmoningu kvėpavimu, visų pirma įsukome vientisą dvasinio kvėpavimo ratą, pakylėjome savo sąmonę link dvasinės būties. Bekvėpuojant prisiminėme šių metų ciklo pradžią per pavasario lygiadienį, visą savo paskutinio pusmečio kelionę, praėjome svarbiausius etapus, juos prakvėpuojant su tikslu paleisti dar likusias savyje įtampas bei atpažinti, įtvirtinti pasiekimus. Tuomet, priartėjus prie rudens lygiadienio laikmečio, siekėme suvokti, ką gi mums pavyko subrandinti savyje, kokį "dvasinį derlių" sukaupėme savo aruoduose (ne tik per šį pusmetį, bet apžvelgiant ir didesnius, mūsų Sielos bei žmonijos, Žemės evoliucinius ciklus).
Jei aktyviai darbuojantis, nepakako laiko, rudens lygiadienis tarsi primena apie tai, kad yra svarbu pasirinkti (šviesa - tamsa, gėris - blogis). Kodėl tai tampa svarbu? Visu šiltuoju metų laiku, pirmoje metų pusėje dvasinė šviesa mums liejosi iš Saulės, dvasinė energija mus penėjo iš aukštose vietose esančių šventyklų, jose degančios dvasinės ugnies. Gi antroje metų pusėje išorinį šviesos šaltinį Saulę pakeičia ugnis namuose, židinyje bei dvasinė ugnis mūsų širdies šventyklos altoriuje. Lydint sąmoningam kvėpavimui, siekėme įtvirtinti savo galutinį apsisprendimą nuolatos kurstyti dvasinės šviesos ugnį vidinėje širdies šventykloje. Svarstyklių zodiako ženklo pirmas laipsnis, į kurį per rudens lygiadienį įžengia Saulė, tarytum užkerta kelią iki šiol buvusiam gėrio ir blogio susimaišymui, atskirdamas gėrį nuo blogio, tarsi atsijodamas grūdus nuo pelų. Tai ir siekėme daryti įtvirtinant savo pasirinkimą įgalinti dvasinę šviesą savyje. Kvėpavome sujungiant materiją kaip beribį būties vandenyną su jį gobiančiu beribiu dangiškos dvasinės būties skliautu. Kvėpavome siekiant apjungti materiją su dvasia, fizinės būties vandenyną su dvasiniu dangumi.
Kvėpuojant tolygiu, ritmingu, sąmoningu kvėpavimu, visų pirma įsukome vientisą dvasinio kvėpavimo ratą, pakylėjome savo sąmonę link dvasinės būties. Bekvėpuojant prisiminėme šių metų ciklo pradžią per pavasario lygiadienį, visą savo paskutinio pusmečio kelionę, praėjome svarbiausius etapus, juos prakvėpuojant su tikslu paleisti dar likusias savyje įtampas bei atpažinti, įtvirtinti pasiekimus. Tuomet, priartėjus prie rudens lygiadienio laikmečio, siekėme suvokti, ką gi mums pavyko subrandinti savyje, kokį "dvasinį derlių" sukaupėme savo aruoduose (ne tik per šį pusmetį, bet apžvelgiant ir didesnius, mūsų Sielos bei žmonijos, Žemės evoliucinius ciklus).
Jei aktyviai darbuojantis, nepakako laiko, rudens lygiadienis tarsi primena apie tai, kad yra svarbu pasirinkti (šviesa - tamsa, gėris - blogis). Kodėl tai tampa svarbu? Visu šiltuoju metų laiku, pirmoje metų pusėje dvasinė šviesa mums liejosi iš Saulės, dvasinė energija mus penėjo iš aukštose vietose esančių šventyklų, jose degančios dvasinės ugnies. Gi antroje metų pusėje išorinį šviesos šaltinį Saulę pakeičia ugnis namuose, židinyje bei dvasinė ugnis mūsų širdies šventyklos altoriuje. Lydint sąmoningam kvėpavimui, siekėme įtvirtinti savo galutinį apsisprendimą nuolatos kurstyti dvasinės šviesos ugnį vidinėje širdies šventykloje. Svarstyklių zodiako ženklo pirmas laipsnis, į kurį per rudens lygiadienį įžengia Saulė, tarytum užkerta kelią iki šiol buvusiam gėrio ir blogio susimaišymui, atskirdamas gėrį nuo blogio, tarsi atsijodamas grūdus nuo pelų. Tai ir siekėme daryti įtvirtinant savo pasirinkimą įgalinti dvasinę šviesą savyje. Kvėpavome sujungiant materiją kaip beribį būties vandenyną su jį gobiančiu beribiu dangiškos dvasinės būties skliautu. Kvėpavome siekiant apjungti materiją su dvasia, fizinės būties vandenyną su dvasiniu dangumi.
2014-09-16. Tema: sąmoningas kvėpavimas tyrinėjant proto principą, jo nešamas galimybes.
Vyksmas: Aptarėme proto principą, jo raišką gyvenime, mokėmės jame veikti sąmoningai.
Mūsų būtis yra protinės prigimties. Kvėpavome lygiu, giliu kvėpavimu, pradžioje įsukant kvėpavimo ratą, po to pereinant prie kvėpavimo, kai po iškvėpimo padarydavome pauzę, nurimdavome vis ilgiau, kad palaipsniui kartu su kūno, emociniu atsipalaidavimu pasiekti vis didesnę proto ramybę, tylą. Tam labai padeda dėmesys, sutelktas į vis aukšesnes vibracijas, nukreiptas aukštyn link dvasinių vibracijų, visų pirma jas auginant savyje.
Prisimename tai, kad viskas vibruoja skalėje tarp dviejų priešingų polių, tai būdinga ir protui. Taigi visų pirma įvertiname savo proto vibraciją, o sąmoningo kvėpavimo pagalba siekiame nukreipti savo dėmesį į vis aukštesnę vibraciją. Tai galime daryti palaipsniui, nuosekliai, bet įgijus daugiau įgūdžių, galima ir gana greitai, remiantis savo valingu sprendimu, pakeisti savyje esančią vibraciją. Palaipsniui rimstant, pereiname į sąmoningą kvėpavimą - meditaciją - kontepliaciją, kuomet protas ramus, dvasinės vibracijos dažnis vis auga. Taip mes natūraliai įeiname į transmutacijos - transformacijos vyksmą. Kaip keičiame vibracijas savyje, taip galima jas keisti ir išorinėje aplinkoje. Mes jau mokame kurti fiziniame plane, bet taip pat mokame vis sėkmingiau kurti proto lygyje. Beribis protas yra tarsi įsčios naujiems kūrybos vaisiams brandinti ir paskatinti jiems gimti. Taigi ir pabandėme prisiliesti prie tokios kūrybos, leisdami sau savo vaizduotės dėka sukurti save tokį, kokiu norėtume save matyti - geresnį, sėkmingesnį, laimingesnį ir panašiai. Kuo mes labiau suvokiame savo dvasinę prigimtį, Dvasios atpažinimą, buvimą savyje, tuo labiau dvasingu tampa mūsų būtis, o mūsų dėmesys vis labiau orientuotas į dvasines vertybes, dorybes. Ir tai veda į tikrąjį sąmoningą dvasinį gyvenimą.
Prisimename tai, kad viskas vibruoja skalėje tarp dviejų priešingų polių, tai būdinga ir protui. Taigi visų pirma įvertiname savo proto vibraciją, o sąmoningo kvėpavimo pagalba siekiame nukreipti savo dėmesį į vis aukštesnę vibraciją. Tai galime daryti palaipsniui, nuosekliai, bet įgijus daugiau įgūdžių, galima ir gana greitai, remiantis savo valingu sprendimu, pakeisti savyje esančią vibraciją. Palaipsniui rimstant, pereiname į sąmoningą kvėpavimą - meditaciją - kontepliaciją, kuomet protas ramus, dvasinės vibracijos dažnis vis auga. Taip mes natūraliai įeiname į transmutacijos - transformacijos vyksmą. Kaip keičiame vibracijas savyje, taip galima jas keisti ir išorinėje aplinkoje. Mes jau mokame kurti fiziniame plane, bet taip pat mokame vis sėkmingiau kurti proto lygyje. Beribis protas yra tarsi įsčios naujiems kūrybos vaisiams brandinti ir paskatinti jiems gimti. Taigi ir pabandėme prisiliesti prie tokios kūrybos, leisdami sau savo vaizduotės dėka sukurti save tokį, kokiu norėtume save matyti - geresnį, sėkmingesnį, laimingesnį ir panašiai. Kuo mes labiau suvokiame savo dvasinę prigimtį, Dvasios atpažinimą, buvimą savyje, tuo labiau dvasingu tampa mūsų būtis, o mūsų dėmesys vis labiau orientuotas į dvasines vertybes, dorybes. Ir tai veda į tikrąjį sąmoningą dvasinį gyvenimą.
2014-08-26. Tema: sąmoningas kvėpavimas tyrinėjant atitikimo ir lyties principus, jų tarpusavio ryšį.
Vyksmas: Aptarėme atitikmens ir lyties principus, jų sąryšį.
Atitikimo principas byloja apie tai, kad visame kame yra harmoninga darna tarp įvairių būties lygių. Kaip viršuje, taip ir apačioje, kaip apačioje, taip ir viršuje. Kaip danguje, taip ir ant žemės, ir t.t. Didžioji Visata, būtis suskirstyta į tris pagrindinius lygius - tai materijos arba fizinis planas, proto planas ir dvasios planas. Be abejo juos jungia pereinamieji lygiai, taigi minėti planai palaipsniui pereina iš vieno į kitą. Bet kokia pirminė idėja, gimusi dvasios plane, proto plane "apipavidalinama", apmąstoma, suteikiant jai vis daugiau detalių, pvz., svajonė, kūrybos objektas ar panašiai, o fiziniame plane tai įgyja "kūną", materializuojama tam tikrų pastangų pagalba. Tame galime matyti visų planų tarpusavio sąveiką. Ėmėme pavyzdžiu idėją, palaipsniui susiformavusią mūsų mintyse į svajonę, kuriai bent kažkiek įdėjus pastangų ir pavykus realizuoti, tai įsikūnydavo fiziniame plane, materijoje kaip realus objektas, rezultatas.
Lyties principas byloja apie tai, kad viskas turi vyrišką ir/arba moterišką lytį, tik skirtingu laipsniu, vienur vyriškos raiškos daugiau, kitur moteriškos. Vyriškas principas aktyvus, inicijuojantis, suteikiantis judėjimui jėgą ir kryptį, o moteriškas principas geba tęsti, palaikyti, vystyti - kurti... Būtent moteriškas principas neša savyje naujų būties, gyvybės formų kūrimo galią, gebėjimą padėti gimti kažkam naujo, kai tuo tarpu vyriškas principas yra to vyksmo iniciatorius. Taigi akivaizdu, kad vienas be kito šie lyties principai negali būti, nes jie papildo vienas kitą. Viskas mūsų būtyje traukia viena kitą - traukos, gravitacijos dėsniai tai iliustruoja. Kvėpavome sąmoningai siekiant pajusti savyje viena kitą papildančių energijų tarpusavio sąveikos raišką, tyrinėjome tai per fizinio, proto bei dvasinio planų skirtingas vibracijas.
Lyties principas byloja apie tai, kad viskas turi vyrišką ir/arba moterišką lytį, tik skirtingu laipsniu, vienur vyriškos raiškos daugiau, kitur moteriškos. Vyriškas principas aktyvus, inicijuojantis, suteikiantis judėjimui jėgą ir kryptį, o moteriškas principas geba tęsti, palaikyti, vystyti - kurti... Būtent moteriškas principas neša savyje naujų būties, gyvybės formų kūrimo galią, gebėjimą padėti gimti kažkam naujo, kai tuo tarpu vyriškas principas yra to vyksmo iniciatorius. Taigi akivaizdu, kad vienas be kito šie lyties principai negali būti, nes jie papildo vienas kitą. Viskas mūsų būtyje traukia viena kitą - traukos, gravitacijos dėsniai tai iliustruoja. Kvėpavome sąmoningai siekiant pajusti savyje viena kitą papildančių energijų tarpusavio sąveikos raišką, tyrinėjome tai per fizinio, proto bei dvasinio planų skirtingas vibracijas.
2014-08-12. Tema: sąmoningas kvėpavimas tyrinėjant fundamentalius vibracijos ir priežastingumo principus, jų sąryšį.
Vyksmas: sąmoningas kvėpavimas, tęsiant pažintį su žmogiškos būties principais. Aptarėme priežastingumo ir vibracijos principus, tyrinėjome juos.
Priežastingumo principas byloja apie tai, kad kiekviena priežastis kuria pasekmę, o pasekmė - naują priežastį. Ir tai net ne uždaras, o spirale kylantis, niekuomet nesibaigiantis evoliucinis ratas. Tai, ko gero, lengviausia iliustruoti tokiu pavyzdžiu: kiekvienas žmogus turi du tėvus, keturis senelius, aštuonis prosenelius, šešiolika pro-prosenelių ir t.t. Jei pažiūrėti laike atgal bent keletą tūkstančių metų, įvertinti, kiek kartų mes per tą laiką buvome gimę - įsikūniję, pamatysime, kiek stipriai mes, žmonės, esame tarpusavy susiję, mūsų protėviai esame mes patys sau, o mūsų ainiai bus mūsų vėlesni įsikūnijimai. Mūsų protėviai yra mūsų priežastimi, mes jiems - pasekmė, mes gi esame mūsų ainių priežastimi, vaikaičiai - mūsų pasekmė. Bet paradoksas - mes ir esame tie patys protėviai, dabar gyvenantys bei ainiai...
Vibracijos principas byloja apie tai, kad viskas vibruoja, nėra visiško nejudrumo, ramybės būsenos. Materija turi vieną vibracijos laipsnį, jausmai - kitą, mintys - dar kitą, ir t.t. Energija turi daug įvairių vibracijos laipsnių. Viskas, absoliučiai viskas vibruoja, tik skirtingu intensyvumu, tempu. Įsivaizduokime paprastą vaikišką žaislą - vilkelį, besisukantį apie savo ašį. Pati žemiausia vibracija leidžia vilkelį suvokti, matyti, jausti kaip materialų apčiuopiamą daiktą. Pradedant jį įsukinėti, jis ima gausti, kuo stipriau įsisuka, tuo aukštesnis garso tonas, bylojantis apie augančią vibraciją, pasiekia spiegimo - cypimo lygį, sunkiai pakeliamą mūsų ausiai, ir po kurio laiko, dar labiau pakilus vibracijai, garsas dingsta (nes mūsų ausis nepritaikyta tokį vibracijos intensyvumą girdėti). Tačiau čia priartėjame prie dar aukštesnės vibracijos, mūsų suvokiamos per spalvą - augant vibracijai, vilkelis ima kaisti, palaipsniui randasi raudona, po to oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, violetinė ir galų gale - balta spalva matomas vibracijos spinduliavimas. Dar labiau augant vibracijai, mūsų akyse vilkelis gali "išnykti", bet tai nereiškia, kad jis dingo, tai reiškia, kad jis pasiekė tokią aukštą vibraciją, kurios nesugeba fiksuoti mūsų akys - rentgeno, gama spindulių ir t.t. Galų gale, žinoma, vilkelis pasiekia tokią aukštą vibraciją, kad išsiskaido į šviesą.
Sąmoningo kvėpavimo metu siekėme praeiti šiuos skirtingus vibracijos lygius, auginant savo vibracijos intensyvumą. Svarbiausia buvo patirti tai, kad mes sąmoningai galime tapti priežastimi savo tokios vibracijos, kurią norėtume turėti, kokioje būti, ją tęsti ir kelti. Siekėme pažinti save kaip vibraciją, kurios priežastimi mes patys ir esame - nesąmoningai arba sąmoningai.
Priežastingumo principas byloja apie tai, kad kiekviena priežastis kuria pasekmę, o pasekmė - naują priežastį. Ir tai net ne uždaras, o spirale kylantis, niekuomet nesibaigiantis evoliucinis ratas. Tai, ko gero, lengviausia iliustruoti tokiu pavyzdžiu: kiekvienas žmogus turi du tėvus, keturis senelius, aštuonis prosenelius, šešiolika pro-prosenelių ir t.t. Jei pažiūrėti laike atgal bent keletą tūkstančių metų, įvertinti, kiek kartų mes per tą laiką buvome gimę - įsikūniję, pamatysime, kiek stipriai mes, žmonės, esame tarpusavy susiję, mūsų protėviai esame mes patys sau, o mūsų ainiai bus mūsų vėlesni įsikūnijimai. Mūsų protėviai yra mūsų priežastimi, mes jiems - pasekmė, mes gi esame mūsų ainių priežastimi, vaikaičiai - mūsų pasekmė. Bet paradoksas - mes ir esame tie patys protėviai, dabar gyvenantys bei ainiai...
Vibracijos principas byloja apie tai, kad viskas vibruoja, nėra visiško nejudrumo, ramybės būsenos. Materija turi vieną vibracijos laipsnį, jausmai - kitą, mintys - dar kitą, ir t.t. Energija turi daug įvairių vibracijos laipsnių. Viskas, absoliučiai viskas vibruoja, tik skirtingu intensyvumu, tempu. Įsivaizduokime paprastą vaikišką žaislą - vilkelį, besisukantį apie savo ašį. Pati žemiausia vibracija leidžia vilkelį suvokti, matyti, jausti kaip materialų apčiuopiamą daiktą. Pradedant jį įsukinėti, jis ima gausti, kuo stipriau įsisuka, tuo aukštesnis garso tonas, bylojantis apie augančią vibraciją, pasiekia spiegimo - cypimo lygį, sunkiai pakeliamą mūsų ausiai, ir po kurio laiko, dar labiau pakilus vibracijai, garsas dingsta (nes mūsų ausis nepritaikyta tokį vibracijos intensyvumą girdėti). Tačiau čia priartėjame prie dar aukštesnės vibracijos, mūsų suvokiamos per spalvą - augant vibracijai, vilkelis ima kaisti, palaipsniui randasi raudona, po to oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, violetinė ir galų gale - balta spalva matomas vibracijos spinduliavimas. Dar labiau augant vibracijai, mūsų akyse vilkelis gali "išnykti", bet tai nereiškia, kad jis dingo, tai reiškia, kad jis pasiekė tokią aukštą vibraciją, kurios nesugeba fiksuoti mūsų akys - rentgeno, gama spindulių ir t.t. Galų gale, žinoma, vilkelis pasiekia tokią aukštą vibraciją, kad išsiskaido į šviesą.
Sąmoningo kvėpavimo metu siekėme praeiti šiuos skirtingus vibracijos lygius, auginant savo vibracijos intensyvumą. Svarbiausia buvo patirti tai, kad mes sąmoningai galime tapti priežastimi savo tokios vibracijos, kurią norėtume turėti, kokioje būti, ją tęsti ir kelti. Siekėme pažinti save kaip vibraciją, kurios priežastimi mes patys ir esame - nesąmoningai arba sąmoningai.
2014-07-29. Tema: sąmoningas kvėpavimas tyrinėjant fundamentalius poliariškumo ir ritmo principus, jų raišką, poveikį mums.
Vyksmas: sąmoningas kvėpavimas, liečiantis prie žmogiškos būties principų pažinimo. Aptarėme poliariškumo ir ritmo principus, juos tyrinėjome, siekėme pažinti. Poliariškumo principas byloja apie tai, kad viskas yra dvejopa, turi savo priešingus polius. Kiekvienas reiškinys turi priešybę sau, ir tos priešybės yra identiškos savo prigimtimi, tik poliariai priešingi dalykai skiriasi savo laipsniu. Viskas turi savo dvi priešingas puses: šviesa - tamsa, gėris - blogis, drąsa - baimė, karštis - šaltis, tyla - triukšmas ir t.t. Perėjimas iš vienos priešybės polio prie kito vyksta palaipsniui, to perėjimo kelio viduryje yra taip vadinamas "aukso vidurys". Kvėpuojant siekėme prisilieti prie šio principo pasireiškimo savyje, suvokti jo poveikį, galimybę vis mažiau priklausyti nuo jo iššaukiamų neharmoningų "kraštutinumų". Šio principo suvokimas duoda galimybę keisti savo minčių, emocijų, būsenų poliariškumą sau priimtinos kokybės link, taip pat įtakoti savo aplinką. Ritmo principas byloja apie tai, kad visa būtis juo paremta - visa, kas prasideda, baigiasi, atsiranda ir išnyksta, juda pirmyn ir atgal, kyla ir leidžiasi... Tai vyksta kaip švytuoklės svyravimai. Ir tai labai lengva susieti su kvėpavimu: įkvėpimas - iškvėpimas, primenantis ritmingą bangomūšą pakrantėje. Šis principas veikia visuose būties lygiuose, todėl yra prasminga jį pažinti, įvaldyti, ką siekėme pabandyti sąmoningai keičiamo - greitėjančio - lėtėjančio, paviršutiniško - gilaus kvėpavimo pagalba. Tyrinėjome abiejų principų poveikį sau, mūsų jautrumą vienam ar kitam, galimybę juos įvaldyti ir tokiu būdu bent kiek mažiau nuo jų priklausyti, o greičiau jau remtis jais. Kad kuo mažiau priklausyti nuo poliariškumo ir ritmo principų poveikio, reikia fiksuoti save tame taške, kuris mums priimtinas (ir šiai dienai pasiekiamas), ir palaipsniui neutralizuoti iš to taško "išstūminėjantį" poveikį. Visa tai bandėme sąmoningai kvėpuojant.
2014-07-08. Tema: sąmoningas kvėpavimas sulailant kvėpavimą, tyrinėjant gyvybinę, jausminę ir kūrybinę energijas savyje.
Vyksmas: kvėpavome giliai įkvepiant ir padarant vis ilgėjančią pauzę po įkvėpimo. Iškvepiant atsipalaiduodavome, paleidžiant įtampas, nuovargį, rūpesčius. Įkvepiant savo sąmone stiebėmės vis aukščiau link dvasinių planų. Padarius pauzę po gilaus įkvėpimo, tyrinėjome savo energetinį lauką, kaip mumyse juda energijos, kokios jos. Siekėme suprasti, ar energija pasiskirsto tolygiai, ar keliauja ten, kur įprastai būna, ar labiau kompensuoja energijos trūkumą tam tikros kūno vietose, ar visur pakliūna, ar kažkur negali patekti. Ir, žinoma, kadangi ėjome į procesą su tikslu pažinti savo energetinį būvį, nuolat lydėjo klausimai: kodėl, kaip, kur, kam ir pan. Apsipratus su kvėpavimu, lydimu pauzės po įkvėpimo, į sąmoningą kvėpavimą pridėjome papildomą dedamąją. Tai tyrinėjimas paeiliui trijų skirtingų energijų, esančių mumyse - tai gyvybinė, jausminė ir kūrybinė energija. Siekėme suvokti, kokia šių energijų raiška mumyse, kiek jos stiprios, sąveikaujančios, koks jų poveikis mums. Kvėpavimo kulminacija - visiškai atsipalaidavus perėjimas į integraciją - meditaciją, leidus visoms trims energijoms reikštis, gyventi mumyse harmonijoje.
2014-06-23. Tema: sąmoningas kvėpavimas liečiantis prie Rasų gyvybinės energijos, ritualinio virsmo, atsinaujinimo.
Vyksmas: sąmoningas kvėpavimas, liečiantis, panirstant vis giliau į vieno svarbiausių metų rato taškų energiją – Rasų prasmę. Kadangi šiuo metu, manoma, atsitraukia tamsos jėgos, kulminuoja šviesa, vyrauja pozityvi gydanti Žemės, gamtos energija, siekėme susiderinti su šia šviesia, dvasine energija, kvėpuojant ja prisipildyti, dalintis su supančiu pasauliu. Taip pat prisiliesti prie šio laikmečio stebuklingos ritualinės versmės, sukuriant savo viduje vasaros pakilimo šventės virsmą, praeinant jį nakties bėgyje sąmoningo būdravimo dėka. Tai susiję su gydančiomis vandens savybėmis, augalais, prisipildžiusiais šių gyvybinių syvų, transformuojančios, sėkmę ir gerovę atnešančios ugnies galia bei būdravimu. Taip siekėme apsivalymo, atsinaujimo, kad po to pasikrauti vaisinga gyvybine energija visiems metams. Simbolinė „paparčio žiedo“ pramė – žinojimas, išmintis ir laimė – tad tame vidiniame rituale leidome sau ieškoti „paparčio žiedo“, svajoti, kurti... Po to ruošėmės saulės patekėjimui, išorinės žvaigždinės ugnies suderinimui su savo vidine dvasine ugnimi, vibracijų savyje pakylėjimui. Saulei tekant, rasa lašeliais nukloja augalus, visą žemę. Rasos lašas – mažiausias matomas vientisas vandens darinys, bylojantis, primenentis mums apie pirminius, prigimtinius dalykus. Leidome sau pasijusti tuo mažu lašeliu, paneriant į pirminę dvasinę būtį, sąmoningai išgyvenant ją, mokantis tai tęsti kasdienybėje.
2014-06-03. Tema: sąmoningas kvėpavimas tuštuma, jos būtimi savyje.
Vyksmas: sąmoningai kvėpavuojant dvasine šviesa, mus aplankė nuostabi beribės pirmapradės tuštumos realybė, į kurią stiebėmės su kiekvienu įkvėpimu, siekėme pažinti ne tik sąmoningai kvėpuojant dvasine šviesa, bet ir kontepliuojant grynąją tuštumą, sutelkus savo protą, dėmesį į gėlės žiedą kaip tuštumos apraišką... Visiškai nurimęs, į vieną idėją ar reiškinį sutelktas protas gali padėti priartėti prie būties tuštuminės prigimties, amžinybės suvokimo. Visgi siekėme ne tik priartėti, suprasti, bet ir išgyventi, patirti tuštumą, paneriant į ją visomis savo pajautomis, patiriant ją sąmoningai, tampant tuštuma... Ir tęsiant buvimą joje kasdienybės reikalų sukūryje, kad augant įgudžiams ir norint gebėtume tai pasiekti, į tai panirti, tuo tapti...
2014-04-26. Tema: sąmoningas kvėpavimas tyla, įtvirtinimas jos savyje, savosios prigimties pažinimas tylos pagalba.
Vyksmas: Sąmoningas kvėpavimas, įsukus praninio kvėpavimo ratą, kviečiant per save tekėti "tylos" energiją. Vis giliau nirome į tikrosios tylos pažinimą - patyrimą, kvietėme tame dalyvauti savo sielą ir dvasią. Sujungtas, takus kvėpavimas palaipsniui perėjo į energetinį kvėpavimą, kai po išvėpimo sąmoningai tarsi sustodavome, padarydavome pauzę, kuri palaipsniui vis ilgėjo. Tai padėjo labiau panirti į save. Kvėpavome nukreipiant tylos energiją į savo jausmų, emocijų pasaulį, pripildant jį tyla. Tylos savyje pagalba ėjome į vis gilesnį bendravimą su savo siela. Po to kvėpavimo pagalba tylos eneriją nukreipėme į savo minčių pasaulį, protą, ir tai pripildant tyla. Tylos energijos dėka ne tik siekėme nuraminti mintis, bet ir atrasti savąją dvasios raišką, pažinti ją tyloje, vidinėje rimtyje. Ir tada kvėpavimo pagalba "auginome" tylos tiltą tarp savo sielos ir savo dvasios, ėjome į vis didesnį vienį, harmoniją ne tik savyje, bet ir su visu pasauliu.
2014-04-01. Tema: sąmoningas kvėpavimas džiugesio energija, įtvirtinimas jos savyje.
Vyksmas: sąmoningas kvėpavimas dvasine energija bei dvasine šviesa, įsukant kvėpavimo ratą, pakylėjant savo sąmonę, dėmesį link Dvasios. Po to kvietėme per save tekėti švarią, tyrą dvasinę džiugesio energiją. Stebėjome, kaip mus įtakoja ši energija, kokias asociacijas sukelia, kaip keičia mūsų vidinę būseną. Kad giliau įeiti į procesą, panaudojome fiziniame kvėpavime akcentą į tai, kad įkvėpdavome tarsi pakopomis, per kelis kartus, o iškvėpdavome laisvai, atpalaiduotai, paleidžiant įtampas. Tai pabudino mumyse ankstesnes skausmingas patirtis, tarsi priešingas džiugumui, atsirado kukčiojantis kvėpavimas, graudulys, liūdesys. Prakvėpavome - paleidinėjome tai. Po to pakeitėme kvėpavimą, kai įkvėpimas tapo vientisas, tolygus, o iškvėpimas - su daug "žingsnelių", pakopomis. Štai tada palaipsniui ėmė sugrįžti tikrasis, natūralus džiugesys, netgi juokas. Augo kvėpavimo jėga, kilo būties kokybė, energija. Leidome sau pilnai panirti į harmoningą, tyrą, skaidrią džiugumo būseną, stebėti, ką ji mumyse budina, skatina, siekėme kvėpuojant pripildyti šia energija labiausiai jos trūkumą jaučiančias savo gyvenimo sritis.
2014-03-18. Kvėpavimo tema: sąmoningas pavasario lygiadienio sutikimas, praėjusių metų peržiūra, pasiruošimas ateinantiems metams.
Vyksmas: įsukus sąmoningo kvėpavimo dvasine šviesa ratą, pakylėjus sąmonę kuo aukščiau, pasitikome pavasario lygiadienį. Pirmiausiai buvo kvėpuojant chronologiškai praeiti praėjusieji metai, paleistos įtampos, harmonizuotas vienerių metų ciklas, apžvelgti metų rezultatai, siekiant suvokti bei įvertinti savo pasiekimus. Sąmonės dėmesiu prisiliesta prie praeitų ir ateinančių metų sandūros, siekiant išgyventi perėjimo etapo mistinę jėgą, galimybes, tarpinio laikmečio "tylą", ateities perspektyvų užuomazgas.Vidinio ritualo pagalba sutikinėjome naujus Gaidžio metus - tai vyko trimis etapais. Visų pirma - įbridimas, apsiprausimas iš rytų tekančioje upėje, tarsi šventu apsivalymo ritualu išskaistinant save, ne tik savo išore, bet ir vidų. Antras etapas - lipimas į šventvietę - kalvelę, ant jos šventame vidiniame altoriuje kvėpavimu uždegta naujos ateinančių metų gyvybės ugnis, kuri palaikys visų metų bėgyje gyvybingumą mumyse. Trečias etapas - pabudinta vidinė žemė, tai rituališkai darėme, vidinėje erdvėje kvėpuojant trypčiodami žemę, savo pėdomis tarsi glostydami, myluodami ją, ridendamiesi žemele, kad gyvybės ritmu pabudinti žemės aktyvumą savyje, pakviesti naujam metų ciklui.
2014-03-04. Tema: sąmoningas kvėpavimas pirminės dvasinės būties savastimi, glūdinčia kiekvieno mūsų centre, širdyje.
Vyksmas: pradžioje įsukome sąmoningą kvėpavimą švaria, tyra dvasine energija, po to perėjome prie kvėpavimo dvasine šviesa, o po kurio laiko jau kvėpavome vaiskiąja šviesa. Pakylėjus savo sąmonę kuo aukščiau link Dvasios, atsipalaidavus bei harmonizavus savo būvį, ėmėme palaipsniui savo dėmesiu, padedant kvėpavimu, susitelkti į savo centrą, širdį, centrinę ketvirtąją čakrą, kur giliai kiekviename iš mūsų glūdi pirminė dvasinės būties užuomazga. Pagrindinis tikslas buvo atrasti savyje tą pirminės dvasinės būties šaltinį, palaipsniui išaugantį iki beribio dvasinės būties vandenyno, kvėpuoti jos vibracija, susipažinti su šia būtimi, apsiprasti, ir leisti sau ją išgyventi kuo stipriau. Visa ko pagrindas, pirminė absoliučiai bet kokios gyvybės raiškos terpė, pirminis būties šaltinis - kvėpavome juo, bendravome su juo, skatinome pirminį aktyvumą, pačią įvairiausią raišką - per garsą, spalvą, emociją, mintį ar vaizdinį ir panašiai. Taigi kvėpavome pirminės dvasinės būties aktyvia raiška, stebėjome atliepimą savyje, į kokį rezultatą tai vedė, kokia realizacijos įvairove mums atsivėrė. Prigimtinis dvasinės būties aiškumas, tyrumas skambėjo ir kaip tuštuma, ir kaip beribių galimybių, įvairovės kūrybinė terpė, užpildžiusi mus ramybe, vientisumu, meile ir atjauta.
2014-02-18. Tema: kvėpavimas rojaus planų energija, vaiskiosios šviesos pagalba skleidžiant rojaus vibracijas į šią realybę.
Vyksmas: kvėpuojant įsukome praninio kvėpavimo ratą, perėjome prie kvėpavimo dvasine šviesa, po to jau likusį laiką tęsėme kvėpavimą vaiskiąja dvasine šviesa. Pakylėjus sąmonę kuo aukščiau, ėmėme vis labiau įsigilinti į rojaus idėją, kvėpuoti rojumi kaip reiškiniu, rojaus planų energija, vis giliau panyrant į rojaus realybę, tarytum persisunkiant ja, kvėpuojant rojaus vibracijomis. Siekėme ne savintis jas, o susipažinti geriau su jomis, apsiprasti, tarytum pavaikščioti, pagyventi "Rojaus žemėse". Svarbiausia buvo tai darant išlaikyti sąmoningą kvėpavimą vaiskiąja šviesa, neįpulti į žmonių sukurtus rojaus stereotipinius vaizdinius, neprilipti savo dėmesiu prie mums asmeniškai iškylančių rojaus vaizdinių, iššauktų ankstesniųjų mūsų patirčių dėka, o siekti Rojų kaip reiškinį pažinti pirminės idėjos, pirminės būties raiškoje. Kažkiek prisipildžius Rojaus energija, vibracija, nukreipėme savo dėmesį į Žemės planetą, žemiškąją realybę, žmonių pasaulį, kad suvokti, kuo ši realybė skiriasi nuo Rojaus realybės, tuo pačiu tęsėme kvėpavimą vaiskiąja šviesa, kurios pagalba skleidėme aplink save Rojaus vibracijas. Žmogaus sąmonė, įsitvirtinusi savo dėmesiu Rojaus vibracijoje, gali joje ir likti nepaisant to, kur fiziškai yra, kuo užsiima, t.t. Ieškojome būdų, kaip tęsti savąją būtį, nesvarbu, kur ir kuo būtume, ką darytume, savo sąmonės dėmesį išlaikant pirminės būties palaimoje, beribiškume, aiškume.
2014-02-04. Kvėpavimo tema: kvėpavimas pirmine būtimi, pažintis su pirmine sąmone išliekant savo sąmonės aiškume, susivokime.
Vyksmas: kvėpavimas dvasine šviesa, vis labiau savo dėmesiu, sąmone, visuma kvėpuojant pirmine būtimi, jos pajutimas, panirimas į jos motiniškąją terpę. Ši būtis - visa ko fundamentalus pagrindas, ištakos, tarsi dieviška motiniška dirva, gyvybės esencija, peninti visą gyvastį, visas minties, energijos, materijos formas, pavidalus, pasireiškimus. Ta pirminė būtis yra visiškai neutrali, beasmenė, tyra ir vientisa. Tai tarsi beribis būties vandenynas, neturintis dugno ir krantų, talpinantis savyje viską be išimties, niekam neteikiantis pirmenybės, leidžiantis viskam būti, nevertinantis. Savo neutralumu tai tikra pilkuma, tuo pačiu skaistus ir viską toleruojantis vienis. Ir jis yra gyvas - jame kyla gyvybės bangos, pulsuoja, kinta, nuslūgsta, ir vėl kyla naujos. Tai lyg skaistus dangus, absoliučiai vienodu santykiu ir vientisas su viskuo, kas jį stebi ar nestebi, neturintis nei pradžios, nei pabaigos, nei atstumiantis kažką, nei pirmenybę teikiantis kam nors, o tiesiog esantis. Kvėpuojant siekėme ne tik tai patirti, bet vis giliau neriant į pirminės būties pilnatvę, išlikti aiškioje, susivokiančioje sąmonėje. Mūsų aiški sąmonė - tai lyg šviesa, skrodžianti bei apšviečianti amžinojo būties vandenyno terpės gelmes, tai lyg saulės spinduliai danguje, dar labiau akinančiai skaistinantys dangaus skliautą, atskleidžiantys tikrąjį tyrumą, neutralumą ir vientisumą.
2013-12-22. Tema: kvėpavimas žiemos saulėgrįžos vibracija, saulėtekio energijos pagalba audžiant dvasinį būties audinį.
Vyksmas: kvėpavome, pakylėjant sąmonę link Dvasios, susiderinant su laikmečio vibracijomis, įsiklausant į jų nešamą žinią. Tai gali vykti energetinėje raiškoje, garso, spalvos, žodžio, šokio judesio pagalba, žaidimais ir dar kitaip. Tai susiderinimas su Žemės, Mėnulio, Saulės bei kosminėmis vibracijomis, jų tarpusavio darna, įpinta į kasdienybės mitologinį - prasminį audinį (pasakojimai, dainos, žaidimai, būrimai, palinkėjimai ir panašiai). Taip, šiuo metu fizinės šviesos yra mažiausiai, nes diena trumpiausia, o laiko skirti dvasinėms praktikoms buvo daugiausiai, todėl šis laikmetis tuo išskirtinis - galimybe daugau savo dėmesio nukreipti į būties pažinimą, žmogiškos esmės suvokimą, dalyvavimą gyvybės rašto kūrime - "audime" įvairių ritualų pagalba. Sąmoningai kvėpuojant, nirome į tai ne tik kaip tyrinėtojai, o ir kaip gyvenimo audinio kūrimo bendraautoriai, savosios būties kūrėjai.
2013-12-05. Tema: pažintis su pirminės dvasinės energijos judėjimo sukuriamu "šviesos garsu" trijuose pasireiškimuose.
Vyksmas: pirminės energijos, esančios pirminėje dvasinėje būsenoje, judėjimas sukuria skaisčios šviesos energiją, pasireiškiančią per tris sirtingas garso, šviesos bei spindulių išraiškas. Pirminio garso suvokimas - tai lyg aidas, atsiradęs dėl garso, ateinančio iš kažkur, bet iš tiesų tiesiog grįžtančio į savo šaltinį, susijungiančio su jį sukūrusiu garsu, tampant su garsu viena. Pirminės susivokimo šviesos atsiradimas - tai lyg vaivorykštė, kuri palaipsniai randasi danguje, formuojasi, tam tikrą laiką tęsia būvimą, o po to ištirpsta dangaus žydrynėje. Tai gali būti debesies danguje palaipsnis asiradimas, jo formos kitimas, judėjimas dangumi bei išnykimas. Galima tai palyginant tai su proto tuštumine prigimtimi, kurioje randasi mintis, kintai ir palaipsniui išnyksta. Pirminių spindulių atsiradimas - tai lyg vaizdinių veidrodyje matymas, kai tai, kas matoma, iš karto atpažįstama, nes jau buvo matyta anksčiau, su kažkuo asocijuojasi. Pavyzdžiui, pamačius bet kokį anksčiau matytą objektą, tik jį pamačius, mes iš karto žinome, kas tai yra. Taip pat pirminių spindulių atsiradimą galime palyginti su saule, kuri skleidžia spindulius, tačiau šiuo atveju saulė nėra pirminė, o spinduliai antriniai, šiuo atveju saulė ir iš jos sklindantys spinduliai yra viena, kadangi pasireiškia, yra mūsų matomi, suvokiami vienu metu. Tokiu būdu mes patiriame, kad garsas, šviesa ir spinduliai yra mūsų pačių pirminės būties energijos pasireiškimas, mūsų sąmoningumo išraiška, kai mes tai įsisąmonintai išgyvename "čia ir dabar".
2013-11-21. Tema: pažintis su trimis skirtingais sąmonės būviais - visapersmelkianti, judanti ir pirminė sąmonės raiška.
Vyksmas: Visapersmelkianti sąmonė yra visame kame, bet kurioje materijos ar dvasinės būties apraiškoje. Judanti bei save suvokianti sąmonė egzistuoja, reiškiasi tik gyvų būtybių protuose. Jų dėmesį išblaškius, nutrūksta sąmoningumas, taigi kai mes išsiblaškome, nebegalime išlikti sąmoningoje savistaboje, "čia ir dabar". Pirminė sąmonė, pirmapradis sąmoningumas - tai, kas egzistuoja nepriklausomai nuo to, ką mes darome, nes tai būdinga absoliučiai viskam. Pirminė sąmonė egzistuoja amžinai, būtent jos pažinimo, realizacijos siekia judanti (žmogiškoji) sąmonė. Būtent judantis protas suskaldo realybę į "samsara" ir "nirvana". Mūsų tikslas - atstatyti savo realybės vientisumą. Pirminė sąmonė pasireiškia per visas žmogaus pajautas. Remiantis jomis, sąmoningo kvėpavimo pagalba siekėme savo smonės vienybės su erdve. Po to žengėme į sąmonės susiliejimą, susijugimą su stebima, suvokiama erdve. Trečias žingsnis - siekis išgyventi, sąmoningai patirti energijos judėjimą erdvėje, tai yra, būti ne tik vienybėje su erdve, bet tapti ja su visu jos turiniu, energijų judėjimu, t.t. Tam naudojome simbolius, artimiausiai atspindinčius tų trijų skirtingų sąmonės pasireiškimų esmę - lotosas, simbolizuojantis tyrumą, veidrodis - visiško aiškumo simbolis, beribė dangaus erdvė kaip visapersmelkianti išmintis. Taip pat ieškojome dar kitokių, mums labiausiai artimų, suvokiamų simbolių šiems trims sąmonės pasireiškimams atspindėti, kad įtvirtinti tai savo būtyje.
2013-10-30. Tema: pažintis su trijų vėlyvojo rudens švenčių - Vėlinių, Ilgių, Visų Šventųjų - sakraline prasme.
Vyksmas: būtis paremta evoliuciniu kitimo ratu - gimimas, augimas, brendimas, senėjimas, mirtis senoje formoje, kad gimti naujoje. Tai ryškiai atsispindi liaudiškoje mitologijoje, pasaulėžiūroje. Tyrinėjome tikrąją Vėlinių prasmę - bendravimas su išėjusiomis artimųjų vėlėmis, Jų pagerbimas, padėkojimas, palydėjimas, atsisveikinimas. Ilgės skirtos ilgesniam parymojimui, gilesniam panirimui į save, savo vidinį pasaulį, rimties ir ramybės, Romuvos savyje sukūrimui. Ilgės išreiškia žmoguje esantį ilgesį - pradžioje ilgimės mus palikusių artimųjų, ilgimės ryšio su Protėviais, stipriname jį atitinkamų ritualų dėka - šiuo atveju tai darėme sąmoningo kvėpavimo pagalba. Vėliau gimsta ilgesys savo tikriesiems - Dvasios namams, tikriesiems dvasiniams Tėvams. Taigi esminis Ilgių tikslas - atstatyti ir sustiprinti ryšį su savo dvasine prigimtimi, Amžinuoju Tvėrėju, Dievu. Sąmoningai kvėpavome Ilgių energija, sąmonės šviesa. Visų Šventųjų dėka žinome, kad jau daug kam iš žmonių pavyko ne tik atstatyti, sustiprinti ryšį su Dieviškuoju Pasauliu, bet ir tapti Dievo šaukliais, pasiuntiniais Žemėje, nešančiais gerąją žinią apie Amžinąją Būtį, jos realumą bei galimybę tai pasiekti. Šventieji savo begalinio triųso, ištikimybės, tikėjimo ir pastangų dėka realizavo Ilgių kurstomą "dvasinį alkį" - pasiekė dvasinę pergalę ir savimi, savo gyvenimu bei mokymu liūdija tai. Kvėpavome Visų Šventųjų energija, šviesa, prasminiais tūriais, kad pasisemti iš Jų stiprybės, mokytis iš Jų, lygiuotis į Juos.
Vyksmas: būtis paremta evoliuciniu kitimo ratu - gimimas, augimas, brendimas, senėjimas, mirtis senoje formoje, kad gimti naujoje. Tai ryškiai atsispindi liaudiškoje mitologijoje, pasaulėžiūroje. Tyrinėjome tikrąją Vėlinių prasmę - bendravimas su išėjusiomis artimųjų vėlėmis, Jų pagerbimas, padėkojimas, palydėjimas, atsisveikinimas. Ilgės skirtos ilgesniam parymojimui, gilesniam panirimui į save, savo vidinį pasaulį, rimties ir ramybės, Romuvos savyje sukūrimui. Ilgės išreiškia žmoguje esantį ilgesį - pradžioje ilgimės mus palikusių artimųjų, ilgimės ryšio su Protėviais, stipriname jį atitinkamų ritualų dėka - šiuo atveju tai darėme sąmoningo kvėpavimo pagalba. Vėliau gimsta ilgesys savo tikriesiems - Dvasios namams, tikriesiems dvasiniams Tėvams. Taigi esminis Ilgių tikslas - atstatyti ir sustiprinti ryšį su savo dvasine prigimtimi, Amžinuoju Tvėrėju, Dievu. Sąmoningai kvėpavome Ilgių energija, sąmonės šviesa. Visų Šventųjų dėka žinome, kad jau daug kam iš žmonių pavyko ne tik atstatyti, sustiprinti ryšį su Dieviškuoju Pasauliu, bet ir tapti Dievo šaukliais, pasiuntiniais Žemėje, nešančiais gerąją žinią apie Amžinąją Būtį, jos realumą bei galimybę tai pasiekti. Šventieji savo begalinio triųso, ištikimybės, tikėjimo ir pastangų dėka realizavo Ilgių kurstomą "dvasinį alkį" - pasiekė dvasinę pergalę ir savimi, savo gyvenimu bei mokymu liūdija tai. Kvėpavome Visų Šventųjų energija, šviesa, prasminiais tūriais, kad pasisemti iš Jų stiprybės, mokytis iš Jų, lygiuotis į Juos.
2013-10-23. Tema: tikrojo prigimtinio vientisumo išgyvenimas apjungiant išorinį pasaulį su vidiniu.
Vyksmas: vyko sąmoningas kvėpavimas dviem skirtingais – išoriniu ir vidiniu – pasauliais, jų tarpusavio jungtimis, sąsajomis, siekiant pažinti tyrąją dvasinę, pirminę vientisą būtį. Kvėpavome išoriniu pasauliu – erdve, palyginamu su dangumi, tiek skaidriu, tiek su tokiu, kuriuo plaukia debesys arba kuriame spindi saule, mėnulis, žvaigždės. Taip pat kvėpavome vidiniu pasauliu-erdve, kuriame tam tikri reiškiniai randasi, kinta, nyksta (tai pojūčiai, emocijos, mintys, išgyvenimai, kt.). Sąmoningai kvėpuojant vyko šių realybių apsijungimas sąmonės, sąmoningumo, stebėjimo ir suvokimo dėka. Tam panaudojome vaizdinį: saulė kaip išorinis pasaulis, apšviečia savo spinduliais viską be išimties, taip pat ir kristalą, kuris atstovauja mūsų vidinį pasaulį. Kai kristalas skaidrus, pasiekęs arba išlaikęs tyrąjį pirminį būvį, jis tiek perleidžia per save spindulius, tiek atspindi juos. Spinduliai tarp saulės ir kristalo – tai energija, apjungianti išorinį pasaulį su vidiniu, tarsi tiltas. Šie spinduliai juda abiem kryptimis, taigi turime abipusę jungtį. Išgyvenant visa tai sąmoningai visuose trijuose lygiuose – pasauliuose vienu metu, ateiname į tikrojo vientisumo patyrimą, kai esame ne tik mums įprasti vidinis bei išorinis pasauliai, bet ir jungtis – tiltas tarp vidinio ir išorinio pasaulių, prigimtinis dvasinis vienis.
Vyksmas: vyko sąmoningas kvėpavimas dviem skirtingais – išoriniu ir vidiniu – pasauliais, jų tarpusavio jungtimis, sąsajomis, siekiant pažinti tyrąją dvasinę, pirminę vientisą būtį. Kvėpavome išoriniu pasauliu – erdve, palyginamu su dangumi, tiek skaidriu, tiek su tokiu, kuriuo plaukia debesys arba kuriame spindi saule, mėnulis, žvaigždės. Taip pat kvėpavome vidiniu pasauliu-erdve, kuriame tam tikri reiškiniai randasi, kinta, nyksta (tai pojūčiai, emocijos, mintys, išgyvenimai, kt.). Sąmoningai kvėpuojant vyko šių realybių apsijungimas sąmonės, sąmoningumo, stebėjimo ir suvokimo dėka. Tam panaudojome vaizdinį: saulė kaip išorinis pasaulis, apšviečia savo spinduliais viską be išimties, taip pat ir kristalą, kuris atstovauja mūsų vidinį pasaulį. Kai kristalas skaidrus, pasiekęs arba išlaikęs tyrąjį pirminį būvį, jis tiek perleidžia per save spindulius, tiek atspindi juos. Spinduliai tarp saulės ir kristalo – tai energija, apjungianti išorinį pasaulį su vidiniu, tarsi tiltas. Šie spinduliai juda abiem kryptimis, taigi turime abipusę jungtį. Išgyvenant visa tai sąmoningai visuose trijuose lygiuose – pasauliuose vienu metu, ateiname į tikrojo vientisumo patyrimą, kai esame ne tik mums įprasti vidinis bei išorinis pasauliai, bet ir jungtis – tiltas tarp vidinio ir išorinio pasaulių, prigimtinis dvasinis vienis.
2013-10-02. Tema: sąmoningas kvėpavimas dvasinio gyvenimo pagrindais - dvasinės evoliucinės kelionės pažinimu.
Vyksmas: kvėpavome dvasine šviesa, pakylėjus sąmonę, tyrinėdami žmogiškai prigimčiai suteiktą dvasinio gyvenimo raišką. Tai buvo simbolinė mūsų sąmonės kelionė, primenanti vandens kelionę Žemės planetoje, prasidedančią šaltinio ištakose, bėgant gyvenimo upeliui vis tolyn, kaupiant jėgą bei patirtį, gausėjant, gilėjant, susidūrus su kliūtimis - stiprėjant, įgyjant vis daugiau įvairių bruožų, pvz., lankstumo, takumo, žmogiškos išminties, kitokių savybių, kuriant unikalų savojo dvasinio kelio audinį, raštą. Žmogaus dvasinio gyvenimo (kaip ir vandens) kelionė nesibaigia upei įtekėjus į ežerą, jūrą ar vandenyną, susiliejus su kitomis "gyvenimo upėmis". Netgi čia mūsų laukia galimos transformacijos - virtimas "garais" arba "ledu", susimaišymas - asimiliacija, kt. Siekėme susipažinti su sąmoningo dvasinio gyvenimo ypatumais, būtent sąmoningo dvasinio gyvenimo galimybe kasdienybėje, savo sielos, asmenybės pasirengimu bei pasirinkimu eiti juo.
Vyksmas: kvėpavome dvasine šviesa, pakylėjus sąmonę, tyrinėdami žmogiškai prigimčiai suteiktą dvasinio gyvenimo raišką. Tai buvo simbolinė mūsų sąmonės kelionė, primenanti vandens kelionę Žemės planetoje, prasidedančią šaltinio ištakose, bėgant gyvenimo upeliui vis tolyn, kaupiant jėgą bei patirtį, gausėjant, gilėjant, susidūrus su kliūtimis - stiprėjant, įgyjant vis daugiau įvairių bruožų, pvz., lankstumo, takumo, žmogiškos išminties, kitokių savybių, kuriant unikalų savojo dvasinio kelio audinį, raštą. Žmogaus dvasinio gyvenimo (kaip ir vandens) kelionė nesibaigia upei įtekėjus į ežerą, jūrą ar vandenyną, susiliejus su kitomis "gyvenimo upėmis". Netgi čia mūsų laukia galimos transformacijos - virtimas "garais" arba "ledu", susimaišymas - asimiliacija, kt. Siekėme susipažinti su sąmoningo dvasinio gyvenimo ypatumais, būtent sąmoningo dvasinio gyvenimo galimybe kasdienybėje, savo sielos, asmenybės pasirengimu bei pasirinkimu eiti juo.
2013-09-21. Tema: kvėpavimas kartu su tekančia Saule metų ciklo rudens lygiadienio energijomis, rezultatais.
Vyksmas: sąmoningai kvėpavome dvasine energija, dvasine šviesa, pakylėjus savo sąmonę, kvėpavome kartu su tekančia Saule, su jos spinduliais, vibracija. Siekėme susipažinti su šių metų rudens lygiadienio energija, jos skambesiu, nešamomis galimybėmis, kvėpuojant siekėme susiderinti su šia energija. Metų ciklas susijęs su Saule bei Žemės planeta, jų tarpusavio padėtimi, tad kilome savo dėmesiu link Saulės, kad pabendrauti ir su ja, išgirsti jos nešamą mums žinią, atitinkančią šio laikmečio aktualijas. Peržvelgėme praeitą pusės metų etapą nuo pavasario lygiadienio iki vasaros solsticijos bei rudens lygiadienio, prakvėpinėjome - analizavome šio etapo energijas, jų pokyčius, apžvelgėme savo per pusmetį pasiektus rezultatus, kokius vaisius, kokį derlių subrandinome tiek savo gyvenime, įvairiausioje veikloje, sociume, tiek savo viduje ko atsisakėme kaip nebereikalingo, o kokius bruožus, savybes, dorybes išugdėme, sustiprinome.
Vyksmas: sąmoningai kvėpavome dvasine energija, dvasine šviesa, pakylėjus savo sąmonę, kvėpavome kartu su tekančia Saule, su jos spinduliais, vibracija. Siekėme susipažinti su šių metų rudens lygiadienio energija, jos skambesiu, nešamomis galimybėmis, kvėpuojant siekėme susiderinti su šia energija. Metų ciklas susijęs su Saule bei Žemės planeta, jų tarpusavio padėtimi, tad kilome savo dėmesiu link Saulės, kad pabendrauti ir su ja, išgirsti jos nešamą mums žinią, atitinkančią šio laikmečio aktualijas. Peržvelgėme praeitą pusės metų etapą nuo pavasario lygiadienio iki vasaros solsticijos bei rudens lygiadienio, prakvėpinėjome - analizavome šio etapo energijas, jų pokyčius, apžvelgėme savo per pusmetį pasiektus rezultatus, kokius vaisius, kokį derlių subrandinome tiek savo gyvenime, įvairiausioje veikloje, sociume, tiek savo viduje ko atsisakėme kaip nebereikalingo, o kokius bruožus, savybes, dorybes išugdėme, sustiprinome.
2013-09-11. Tema: sąmoningas dvasinis gyvenimas, atsidavimas Dvasiai, dvasinis šaltinis, šventumas, dvasinė šventykla.
Vyksmas: sąmoningai kvėpavome dvasiniu tyrumu ir dvasine šviesa, siekėme pažinti sąmoningo dvasinio gyvenimo kelio pasirinkimo atnešamą būvį. Kai žmogus atsiduoda Dvasiai, Tvėrėjui, tampa pilnai jai ištikimas, gyvena dvasinį gyvenimą nuosekliai įtvirtindamas savyje dvasines vertybes, tęsia tai ilgą laiką, Dvasia pradeda skleistis, skambėti, šviesti žmoguje, visame tame, ką jis galvoja, kalba, jaučia, daro, t.t. Ir tuomet palaipsniui į žmogaus gyvenimą, į jo vidinį pasaulį ateina tai, kas būdinga pačiai Dvasiai - šventumas. Tyrumo mes galime siekti savyje, savo kūne, jausmuose, mintyse, tačiau šventumas - tai Aukščiausiojo dovana, nusileidžianti iš Dangaus. Mes tik galime paruošti save šventumui, tačiau ateina jis ne mūsų norų, lūkęsčių dėka, nes tai - Dvasios valioje. Būtent todėl yra svarbus tikras atsidavimas Dvasiai, dvasiniam gyvenimui, aukščiausiai Tvėrėjo valiai. Kvėpuojant siekėme prisiliesti prie dvasinio šventumo energijos, pajusti, pažinti, išgyventi jį. Tam savo dėmesiu judėjome link savo pirminio dvasinio šaltinio, dvasinių ištakų, kvėpavome - "keliavome" savo dvasinio gyvenimo keliu. Jei žmogus tyras, skaistus, jo niekas nebegali suteršti, kaip neįmanoma užteršti Dvasios. Ir tuomet pats žmogus tampa dvasine šventykla, Dvasios talpykla, dvasine šviesa.
Vyksmas: sąmoningai kvėpavome dvasiniu tyrumu ir dvasine šviesa, siekėme pažinti sąmoningo dvasinio gyvenimo kelio pasirinkimo atnešamą būvį. Kai žmogus atsiduoda Dvasiai, Tvėrėjui, tampa pilnai jai ištikimas, gyvena dvasinį gyvenimą nuosekliai įtvirtindamas savyje dvasines vertybes, tęsia tai ilgą laiką, Dvasia pradeda skleistis, skambėti, šviesti žmoguje, visame tame, ką jis galvoja, kalba, jaučia, daro, t.t. Ir tuomet palaipsniui į žmogaus gyvenimą, į jo vidinį pasaulį ateina tai, kas būdinga pačiai Dvasiai - šventumas. Tyrumo mes galime siekti savyje, savo kūne, jausmuose, mintyse, tačiau šventumas - tai Aukščiausiojo dovana, nusileidžianti iš Dangaus. Mes tik galime paruošti save šventumui, tačiau ateina jis ne mūsų norų, lūkęsčių dėka, nes tai - Dvasios valioje. Būtent todėl yra svarbus tikras atsidavimas Dvasiai, dvasiniam gyvenimui, aukščiausiai Tvėrėjo valiai. Kvėpuojant siekėme prisiliesti prie dvasinio šventumo energijos, pajusti, pažinti, išgyventi jį. Tam savo dėmesiu judėjome link savo pirminio dvasinio šaltinio, dvasinių ištakų, kvėpavome - "keliavome" savo dvasinio gyvenimo keliu. Jei žmogus tyras, skaistus, jo niekas nebegali suteršti, kaip neįmanoma užteršti Dvasios. Ir tuomet pats žmogus tampa dvasine šventykla, Dvasios talpykla, dvasine šviesa.
2013-08-27. Tema: sąmoningas kvėpavimas dvasiniu tyrumu, dvasinis gyvenimas kaip pasirinkimas.
Vyksmas: sąmoningai kvėpavome dvasiniu tyrumu, tyrinėjome dvasinio gyvenimo kelią. Dvasia į gyvenimą atneša šaltiniu trykštančią gyvybę, gaivinančią ir apvalančią atgaivą. Dvasinis gyvenimas - tai gyvenimas meilėje, tvirtybėje, pasiaukojime, gerume. Tikrajam dvasingumui būdinga sąmonės šviesa, širdies šiluma, pilnatvė. Dvasinis gyvenimas atneša tikrąjį, nepakartojamą gyvenimo skonį, naujas galimybes. Tikroji dvasinė jėga, dvasinė meilė sušildo žmogų tiek, kad jis nebegali apsikęsti ir jam tenka "nusirengti" - nusimesti savo silpnybes, baimes, abejones, įvairius kiautus, stereotipus ir šablonus, kt. Kai tyrumas pripildo kraują, mes gauname sveikatą, kai tyrumas užpildo protą, šis tampa šviesus ir aiškus, kai tyrumu prisipildo širdis, mes tampame laimingi, o kai tyrumas įsitvirtina valioje, mes tampame galingi. Kad rasti tyrumą, reikia gyventi dvasinį gyvenimą. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimo centre - Dvasia, trykštanti tyru gyvybinės energijos šaltiniu, savo skaidrumu apvalanti, vaduojanti, įprasminanti būtį.
Vyksmas: sąmoningai kvėpavome dvasiniu tyrumu, tyrinėjome dvasinio gyvenimo kelią. Dvasia į gyvenimą atneša šaltiniu trykštančią gyvybę, gaivinančią ir apvalančią atgaivą. Dvasinis gyvenimas - tai gyvenimas meilėje, tvirtybėje, pasiaukojime, gerume. Tikrajam dvasingumui būdinga sąmonės šviesa, širdies šiluma, pilnatvė. Dvasinis gyvenimas atneša tikrąjį, nepakartojamą gyvenimo skonį, naujas galimybes. Tikroji dvasinė jėga, dvasinė meilė sušildo žmogų tiek, kad jis nebegali apsikęsti ir jam tenka "nusirengti" - nusimesti savo silpnybes, baimes, abejones, įvairius kiautus, stereotipus ir šablonus, kt. Kai tyrumas pripildo kraują, mes gauname sveikatą, kai tyrumas užpildo protą, šis tampa šviesus ir aiškus, kai tyrumu prisipildo širdis, mes tampame laimingi, o kai tyrumas įsitvirtina valioje, mes tampame galingi. Kad rasti tyrumą, reikia gyventi dvasinį gyvenimą. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimo centre - Dvasia, trykštanti tyru gyvybinės energijos šaltiniu, savo skaidrumu apvalanti, vaduojanti, įprasminanti būtį.
2013-08-13. Tema: sąmoningas kvėpavimas grožiu, džiaugsmu, sąmoningai auginant savyje optimizmą, pozityvumą.
Vyksmas: mes esame įpratinti daug ką vertinti negatyviai, tad yra svarbu mokytis tai atpažinti ir keisti savo vertinimo įpročius, tapti vis labiau teigiamai objektyviais visa ko atžvilgiu; kažkiek padirbėjus su negatyvumu savyje, ateina metas naujai, pozityviai mokytis žvelgti tiek į save, tiek į pasaulį; sąmoningai kvėpuojant, grožio energijos pagalba pradžioje mokėmės grožėtis bei džiaugtis - tam labiausiai padeda natūralus, gamtos grožis, nes juo iš tiesų lengva grožėtis, džiaugtis, mėgautis; po to siekėme ne tik rasti, pamatyti bei suvokti supantį grožį gamtoje, bet pamatyti jį ir žmonėse, situacijose, aplinkybėse, t.t.; pamilti žmoguje tai, kas gražu - tai tik pirmas žingsnis, po kurio seka mokymasis priimti jį, leisti jam būti tokiu, koks jis yra, prisimenant, kad Dievas žmogų sukūrė pagal savo pavidalą; išmokus tai daryti natūraliai ir paprastai, grožio ir džiugesio versmė apjungia mus su kūrybine Tvėrėjo energija, neša per gyvenimą palaimingai.
2013-07-23. Kvėpavimo tema: sąmoningas kvėpavimas Saulės energija, sąmone, darbas su tikrovės - iliuzijos reiškiniais kvėpuojant.
Vyksmas: mes, pakvėpavus švaria, tyra dvasine energija, prana, po to kaip dvasinės esmės, kvėpavome Saulės energija, bendravome su Saulės žvaigždine sąmone, siekėme susiderinti su ja, išjausti ją kuo giliau, palyginti su mums jau pažįstamomis energijomis, suvokti Saulės energijos prigimtį, kiek tai pasiekiama, suvokiama mums, žmonėms. Po to ėmėme kvėpuoti, kartu dirbant su teiginiais tikrovė - iliuzija, juos kartojant, siekėme suvokti, kas mūsų gyvenime, būtyje yra iliuzija, o kas tikrovė. Ir palaipsniui perkėlėme savo dėmesį vėl link žvaigždinės Saulės sąmonės, panirdimi tikrosios dvasinės realybės glėbin.
2013-07-02. Kvėpavimo tema: sąmoningas kvėpavimas pažįstant fenomen'alią bei noumen'alią būtis, dieviškąsias proporcijas.
Vyksmas: yra du skirtingi būties pažinimo būdai - fenomen'alusis, paremtas jausminiu, jutiminiu pažinimu, ir noumen'alusis, paremtas suvokimu, įsisąmoninimu. Sąmoningai kvėpavome ir tyrinėjome šiuos du realybės pažinimo būdus. Fenomen'ų pasaulis labiau susijęs su pasekme, nuomen'ų - su priežastimi. Mūsų tikslas - išmokti atpažinti dieviškąsias proporcijas, dieviškos energijos judėjimą nuo... iki..., nuo vieno momento prie kito, nuo vienos situacijos prie kitos, nuo vieno reiškinio prie kito. Ugdyti gebėjimą įžvelgti, "skaityti - suprasti", apibūdinti visiems bendrą būtį, jos raiškos audinį. Tai reiškia - bet kurią situaciją savyje išgyventi, patirti kaip vienį, tikrą vienybę su beribe visuma. Gera būti su gražiu žmogumi, dešimteriopai maloniau - su vientisu žmogumi, ir visgi žymiai vertingiau būti greta žmogaus, esančio vienybėje ir harmonijoje su pasauliu, tikrame vienyje. Palaipsniui pereinant nuo fenomen'ais paremtos būties prie noumen'inės, pereinama nuo pasekmių būties prie priežatinės būties, atsiveria amžinasis harmonijos dėsnis, dieviškosios proporcijos, dvasinio grožio apreiškimas.
2013-06-18. Kvėpavimo tema: sąmoningas kvėpavimas vasaros solsticijos energija, dvasine šviesa, dvasine ugnimi, pažintis su ja.
Vyksmas: dvasinių esmių kvėpavimas gamtos aukščiausio energetinio pakilimo jėga, siekiant pažinti šią vibraciją, susiderinti su ja ir tuo pačiu pratęsti gamtinį metų ciklo stebėjimą, vienerių metų trukmės ciklo rato, pokyčių pažinimą; kadangi Rasų metu iš tiesų yra labiausiai pakilusi gamtos energetinė galia, kvėpavome ne tik dvasine šviesa, bet šįsyk ir dvasine ugnimi, švelniai liesdamiesi prie jos, įsileisdami į save, susiderindami su ja, vis labiau nirome į dvasinę ugnį, jos prigimtį, kvėpavimą - bendravimą su ja, kas leido prisiliesti prie galimybės ne tik pažinti save kaip dvasinės šviesos laidininką, bet ir kaip dvasinės ugnies laidininką bei dvasinės ugnies sąmonę, šaltinį, sąmoningo kvėpavimo pagalba kurstyti dvasinę ugnį savyje, spinduliuoti dvasine ugnimi, šviesti, kurti dvasinę šviesą...
2013-06-04. Kvėpavimo tema: darbas su negatyviais minčių, emociniais įrašais meditacijos pagalba ir kvėpavimu violetine šviesa.
Vyksmas: dirbant su pozityviais teiginiais kvėpavimo metu, vistiek nepavykstas greitai pasiekti rezultatą, kadangi mūsų protas pripratintas prie idealizacijų, klaidingų įsitikinimų; dirbant kolektyve, tai sekasi lengviau, nes padeda kolektyvinių procesų efektas, o individualus darbas yra žymiai lėtesnis, kalbant apie rezultatus. Bet kuriuo atveju gerau būtų pasinaudoti visų pasaulinių religijų patirtimi - nuolatiniu ilgalaikiu (daug metų) pozityvių idėjų kartojimu, kad pakeisti prote įsitvirtinusius mąstymo šablonus; sąmoningas kvėpavimas ir kolektyvis darbas šį procesą labai pagreitina, daro efektyvesniu.
Kas įtakoja mūsų protą, negatyvius mąstymo įpročius? - 1) vaikystėje gautos nuostatos iš tėvų, 2) mums autoritetą turintys žmonės bei 3) mūsų asmeninė negatyvi patirtis. Kvėpavimas vyko, siekiant atpažinti savyje šias tris skirtingas įtakos formas, mažinti ir palaipsniui šalinti jų poveikį sau dabartyje.
Dar mus įtakoja praeities emociniai išgyvenimai, sukurdami tam tikrus "minčiaformius". Kadangi tai įsirašo ir į mūsų pasąmonę, emocinį kūną, su tuo nepavyksta susitvarkyti vien tik mentalinio darbo pagalba. Čia jau kaip įrankis ypač tinka rebefingo technika, pačio skausmingiausio patyrimo savo atmintyje paieška ir jo skausminio įrašo neutralizavimas, atgailos - atsiprašymo - atleidimo praktikos meditacijos metu. Šio kvėpavimo užsiėmimo metu mes darėme tai ir panaudojome dar vieną labai efektyvų, giluminius sluoksnius valantį būdą - sąmoningą kvėpavimą dvasine violetine šviesa.
2013-05-21. Kvėpavimo tema: kvėpavimas savo Sielai svarbiomis asmeninėmis ir koletyvinėmis temomis, jų įsisąmoninimas.
Vyksmas: dvasinių esmių, šviesos vaikų sąmoningas kvėpavimas dvasine šviesa, siekiant suvokti, kokia tema skamba kaip visus koletyviniame procese kvėpuojančius apjungianti, bendra; įsiklausymas, kad išgirsti savo Sielos balsą, pabendrauti su ja ir suvokti jai aktualiausią temą - kas jai svarbu, prasminga, įdomu arba reikalinga, kas įprasmina mūsų, kaip asmenybės, gyvenimą, skatina veikti; suvokus sau aktualią temą, kelias temas, nukreipėme dėmesį į mūsų aplinkoje, tiek artimoje, tiek tolimoje, plačiau skambančias temas - mūsų šeimos, giminės, šalies, kaimyninių šalių, žmonijos kolektyvinės temos, kuriomis gyvena mažesnės bei didesnės žmonių grupės, visuomenė, netgi augalų, gyvūnijos, žmonių pasauliai, Žemės planeta, žvaigždės; siekėme suvokti, kokios temos mums yra svarbiausios, kurios iš jų yra sunkios arba malonios, kokios ir kaip tarpusavyje persipynę, papildo viena kita...
2013-05-07. Kvėpavimo tema: kvėpavimas savo tikrąja dvasine pasirinkimo laisve, jos pažinimas.
Vyksmas: sąmoningas kvėpavimas siekiant suvokti savo prigimtinę teisę bei galią laisvai valiai, laisvam pasirinkimui savo gyvenime - kiek jis yra realus, kiek laisvas ir vedantis į teigiamą rezultatą; gebėjimo atleisti kitam žmogui, situacijai efektyvumas - kiek jis realus remiantis savo proto šablonais, per daugelį įvairių patirčių nusistovėjusiai pasaulėžiūrai; suvokiant, kad mes remiamės sąlygotais proto vertinimo šablonais, tampa akivaizdu, kad laisvo pasirinkimo niekada neturėjome; tik perkėlus savo sąmonės dėmesį pilnai į "čia ir dabar", įsitvirtinus dabartyje, mes tarsi išsivaduojame nuo bet kokių stereotipinių mąstymo įpročių ir turime galimybę patirti, ką reiškia būti laisvame pasirinkime, visiškame nepriklausyme nuo praeities, tikroje laisvėje...
2013-04-23. Tema: kvėpavimas prigimtine ir gyvenimo bėgyje sukaupta karma.
Vyksmas: sąmoningas kvėpavimas tyrinėjant praeities karmą (prigimtinę) ir gyvenimo bėgyje sukauptą. Prigimtinę karmą lengviau suvokti per 5 skirtingus jos raiškos aspektus: 1 - šalis, vieta, kurioje gimta; 2 - šeima (tėvai) ir iš jų gauta genetika; 3 - sveikata nuo gimimo; 4 - supanti aplinka, sociumas, suformavęs pasaulėžiūrą; 5 - charakterio bruožai, temperamentas, talentai, gabumai. Kvėpavome siekiant pažinti visu šiuos penkis aspektus, su kuriais atėjome į šį gyvenimą. Po to siekėme pažinti, kokią karmą suformavome jau šio gyenimo bėgyje, tiek pozityvią, tiek negatyvią - ką savyje pagerinome, išugdėme, kuriose srityse nepasistiebėme, o kuriose padarėme pažangą. Tai atveria mūsų Sielos pasirinimą, su kuo ir kaip dirbti, kokie jos esminiai siekiai... Po to kvėpavome vieninga savo karmos raiška - sielos evoliucinėmis programomis kaip šviesos vaikai, dvasinės prigimties esmės...
2013-03-19. Tema: kvėpavimas pavasario lygiadienio energija, praėjusio ciklo apžvalga, naujo metų ciklo pradžia.
Vyksmas: kvėpavome dvasine šviesa, harmonizuodami savo vidinę būsenę, apsijungdami tarpusavyje kolektyviniame, bendrame sąmoningo kvėpavimo procese, vidinėje erdvėje susikabinome rankomis, kvėpavome bendrame vienybės rate, į kurį pakvietėme Žemę - savo vidinėje sąmonės erdvėje apkabinome Žemės planetą kaip gyvą būtybę, mūsų Motulę, mūsų geriausią draugę; po to kvėpavome besibaigiančio metų (Voverės metai pagal Avestos tradiciją) ciklo energija, sąmonėje stengėmės apžvelgti visą nuo praėjusio pavasario lygiadienio iki šių metų lygiadienio pragyventą ciklą, peržvelgiant jo pradžią, tęsinį, kitimus, pabaigą; sąmoningai kvėpavome dviejų - praeinančio ir ateinačio - metų ciklų sandūra, siekiant suvokti šio pereinamojo laikmečio ypatumus; sąmoningai kvėpavome prasidedančio naujo metų (Varno metų pagal Avestos tradiciją) ciklo energija, siekiant susiderinti su naujomis laikmečio tendencijomis, pajusti naujos metų energijos skambesį, kūrybines galimybes...
2013-02-19. Tema:kvėpavimas sąmoningumui aprėpiant mikrokosmosą ir makrokosmosą.
Vyksmas:kvėpavome pradžioje greitai, kūdikio kvėpavimo ritmu, palaipsniui pereinant prie lėtėjančio, gilaus kvėpavimo; vis daugiau dėmesio skiriama sąmonei, koncentruotai sutelktai į patį kvėpavimą, į pojučių, emocijų, minčių stebėjimą, dėmesiu siekiant kvėpuoti net iki lastelių, atomų lygmens; įkvepiant sąmonė nukreipta vidun, gilyn, visiškai pilnai pajautose, iškvepiant sąmonė plečiasi į išorę; taip įkvepiant panirstama į mikrokosmosą, tampama juo, o iškvepiant sąmonė ne tik skleidžiasi makrokosmose, ji tampa makrokosmosu; tuo pačiu liekame pilnai sąmoningame, stebėtojo būvyje - stebime kaip mikrokosmosas transformuojasi į makrokosmosą, makrokosmosas telpa mikrokosmose, tai tampa vieniu, sąmonė - be ribų...
2013-01-29. Kvėpavimo tema: kūdikiškas kvėpavimas prigimtine išmintimi, dvasine galia.
Vyksmas: šviesos vaikas kvėpuoja dvasine šviesa, budindamas savyje tyrumą, ramybę, meilę, natūralumą, paprastumą, džiugumą - kūdikiui įprastą būtį; tame būvyje tyrinėjome savo prigimtinę išmintį, dar nesąlygotą dabartinio gyvenimo patirtimis, lyginome prigimtinę išmintį su žmogiškąja gyvenimiškos patirties išauginta išmintimi; vyko pažintis su gyvybinės energijos versme, galingai tryškusia mūsų gyvenimo pradžioje ir po truputėlį senkančia metų bėgyje; lietėmis prie savo kūdikystėje turėto gyvybingumo, harmoningos jo raiškos, siekdami atstatyti ryšį su šiuo dvasiniu šaltiniu savyje; ėjome - tekėjome šviesos gyvenimo keliu lyg gyvybinės energijos versmė, nugalinti visas kliūtis, galinti ir norinti be galo daug nuveikti, remdamiesi nuolatinio veikimo dorybe, nes juk Amžinoji Dvasia yra nuolatiniame judėjime, kitime, sąveikoje su pasauliu - tai dvasinio veikimo galia; kūrėme šviesos gyvenimo kelią savyje, tapome juo visiškai paprastai, tyrai, kaip šviesos vaikas, dabar jau sąmoningai kuriantis savyje ir savimi dvasinės šviesos gyvenimo Kelią - svarbu to nepamiršti, tai tęsti, būti šviesos versme...
Vyksmas: mes esame įpratinti daug ką vertinti negatyviai, tad yra svarbu mokytis tai atpažinti ir keisti savo vertinimo įpročius, tapti vis labiau teigiamai objektyviais visa ko atžvilgiu; kažkiek padirbėjus su negatyvumu savyje, ateina metas naujai, pozityviai mokytis žvelgti tiek į save, tiek į pasaulį; sąmoningai kvėpuojant, grožio energijos pagalba pradžioje mokėmės grožėtis bei džiaugtis - tam labiausiai padeda natūralus, gamtos grožis, nes juo iš tiesų lengva grožėtis, džiaugtis, mėgautis; po to siekėme ne tik rasti, pamatyti bei suvokti supantį grožį gamtoje, bet pamatyti jį ir žmonėse, situacijose, aplinkybėse, t.t.; pamilti žmoguje tai, kas gražu - tai tik pirmas žingsnis, po kurio seka mokymasis priimti jį, leisti jam būti tokiu, koks jis yra, prisimenant, kad Dievas žmogų sukūrė pagal savo pavidalą; išmokus tai daryti natūraliai ir paprastai, grožio ir džiugesio versmė apjungia mus su kūrybine Tvėrėjo energija, neša per gyvenimą palaimingai.
2013-07-23. Kvėpavimo tema: sąmoningas kvėpavimas Saulės energija, sąmone, darbas su tikrovės - iliuzijos reiškiniais kvėpuojant.
Vyksmas: mes, pakvėpavus švaria, tyra dvasine energija, prana, po to kaip dvasinės esmės, kvėpavome Saulės energija, bendravome su Saulės žvaigždine sąmone, siekėme susiderinti su ja, išjausti ją kuo giliau, palyginti su mums jau pažįstamomis energijomis, suvokti Saulės energijos prigimtį, kiek tai pasiekiama, suvokiama mums, žmonėms. Po to ėmėme kvėpuoti, kartu dirbant su teiginiais tikrovė - iliuzija, juos kartojant, siekėme suvokti, kas mūsų gyvenime, būtyje yra iliuzija, o kas tikrovė. Ir palaipsniui perkėlėme savo dėmesį vėl link žvaigždinės Saulės sąmonės, panirdimi tikrosios dvasinės realybės glėbin.
2013-07-02. Kvėpavimo tema: sąmoningas kvėpavimas pažįstant fenomen'alią bei noumen'alią būtis, dieviškąsias proporcijas.
Vyksmas: yra du skirtingi būties pažinimo būdai - fenomen'alusis, paremtas jausminiu, jutiminiu pažinimu, ir noumen'alusis, paremtas suvokimu, įsisąmoninimu. Sąmoningai kvėpavome ir tyrinėjome šiuos du realybės pažinimo būdus. Fenomen'ų pasaulis labiau susijęs su pasekme, nuomen'ų - su priežastimi. Mūsų tikslas - išmokti atpažinti dieviškąsias proporcijas, dieviškos energijos judėjimą nuo... iki..., nuo vieno momento prie kito, nuo vienos situacijos prie kitos, nuo vieno reiškinio prie kito. Ugdyti gebėjimą įžvelgti, "skaityti - suprasti", apibūdinti visiems bendrą būtį, jos raiškos audinį. Tai reiškia - bet kurią situaciją savyje išgyventi, patirti kaip vienį, tikrą vienybę su beribe visuma. Gera būti su gražiu žmogumi, dešimteriopai maloniau - su vientisu žmogumi, ir visgi žymiai vertingiau būti greta žmogaus, esančio vienybėje ir harmonijoje su pasauliu, tikrame vienyje. Palaipsniui pereinant nuo fenomen'ais paremtos būties prie noumen'inės, pereinama nuo pasekmių būties prie priežatinės būties, atsiveria amžinasis harmonijos dėsnis, dieviškosios proporcijos, dvasinio grožio apreiškimas.
2013-06-18. Kvėpavimo tema: sąmoningas kvėpavimas vasaros solsticijos energija, dvasine šviesa, dvasine ugnimi, pažintis su ja.
Vyksmas: dvasinių esmių kvėpavimas gamtos aukščiausio energetinio pakilimo jėga, siekiant pažinti šią vibraciją, susiderinti su ja ir tuo pačiu pratęsti gamtinį metų ciklo stebėjimą, vienerių metų trukmės ciklo rato, pokyčių pažinimą; kadangi Rasų metu iš tiesų yra labiausiai pakilusi gamtos energetinė galia, kvėpavome ne tik dvasine šviesa, bet šįsyk ir dvasine ugnimi, švelniai liesdamiesi prie jos, įsileisdami į save, susiderindami su ja, vis labiau nirome į dvasinę ugnį, jos prigimtį, kvėpavimą - bendravimą su ja, kas leido prisiliesti prie galimybės ne tik pažinti save kaip dvasinės šviesos laidininką, bet ir kaip dvasinės ugnies laidininką bei dvasinės ugnies sąmonę, šaltinį, sąmoningo kvėpavimo pagalba kurstyti dvasinę ugnį savyje, spinduliuoti dvasine ugnimi, šviesti, kurti dvasinę šviesą...
2013-06-04. Kvėpavimo tema: darbas su negatyviais minčių, emociniais įrašais meditacijos pagalba ir kvėpavimu violetine šviesa.
Vyksmas: dirbant su pozityviais teiginiais kvėpavimo metu, vistiek nepavykstas greitai pasiekti rezultatą, kadangi mūsų protas pripratintas prie idealizacijų, klaidingų įsitikinimų; dirbant kolektyve, tai sekasi lengviau, nes padeda kolektyvinių procesų efektas, o individualus darbas yra žymiai lėtesnis, kalbant apie rezultatus. Bet kuriuo atveju gerau būtų pasinaudoti visų pasaulinių religijų patirtimi - nuolatiniu ilgalaikiu (daug metų) pozityvių idėjų kartojimu, kad pakeisti prote įsitvirtinusius mąstymo šablonus; sąmoningas kvėpavimas ir kolektyvis darbas šį procesą labai pagreitina, daro efektyvesniu.
Kas įtakoja mūsų protą, negatyvius mąstymo įpročius? - 1) vaikystėje gautos nuostatos iš tėvų, 2) mums autoritetą turintys žmonės bei 3) mūsų asmeninė negatyvi patirtis. Kvėpavimas vyko, siekiant atpažinti savyje šias tris skirtingas įtakos formas, mažinti ir palaipsniui šalinti jų poveikį sau dabartyje.
Dar mus įtakoja praeities emociniai išgyvenimai, sukurdami tam tikrus "minčiaformius". Kadangi tai įsirašo ir į mūsų pasąmonę, emocinį kūną, su tuo nepavyksta susitvarkyti vien tik mentalinio darbo pagalba. Čia jau kaip įrankis ypač tinka rebefingo technika, pačio skausmingiausio patyrimo savo atmintyje paieška ir jo skausminio įrašo neutralizavimas, atgailos - atsiprašymo - atleidimo praktikos meditacijos metu. Šio kvėpavimo užsiėmimo metu mes darėme tai ir panaudojome dar vieną labai efektyvų, giluminius sluoksnius valantį būdą - sąmoningą kvėpavimą dvasine violetine šviesa.
2013-05-21. Kvėpavimo tema: kvėpavimas savo Sielai svarbiomis asmeninėmis ir koletyvinėmis temomis, jų įsisąmoninimas.
Vyksmas: dvasinių esmių, šviesos vaikų sąmoningas kvėpavimas dvasine šviesa, siekiant suvokti, kokia tema skamba kaip visus koletyviniame procese kvėpuojančius apjungianti, bendra; įsiklausymas, kad išgirsti savo Sielos balsą, pabendrauti su ja ir suvokti jai aktualiausią temą - kas jai svarbu, prasminga, įdomu arba reikalinga, kas įprasmina mūsų, kaip asmenybės, gyvenimą, skatina veikti; suvokus sau aktualią temą, kelias temas, nukreipėme dėmesį į mūsų aplinkoje, tiek artimoje, tiek tolimoje, plačiau skambančias temas - mūsų šeimos, giminės, šalies, kaimyninių šalių, žmonijos kolektyvinės temos, kuriomis gyvena mažesnės bei didesnės žmonių grupės, visuomenė, netgi augalų, gyvūnijos, žmonių pasauliai, Žemės planeta, žvaigždės; siekėme suvokti, kokios temos mums yra svarbiausios, kurios iš jų yra sunkios arba malonios, kokios ir kaip tarpusavyje persipynę, papildo viena kita...
2013-05-07. Kvėpavimo tema: kvėpavimas savo tikrąja dvasine pasirinkimo laisve, jos pažinimas.
Vyksmas: sąmoningas kvėpavimas siekiant suvokti savo prigimtinę teisę bei galią laisvai valiai, laisvam pasirinkimui savo gyvenime - kiek jis yra realus, kiek laisvas ir vedantis į teigiamą rezultatą; gebėjimo atleisti kitam žmogui, situacijai efektyvumas - kiek jis realus remiantis savo proto šablonais, per daugelį įvairių patirčių nusistovėjusiai pasaulėžiūrai; suvokiant, kad mes remiamės sąlygotais proto vertinimo šablonais, tampa akivaizdu, kad laisvo pasirinkimo niekada neturėjome; tik perkėlus savo sąmonės dėmesį pilnai į "čia ir dabar", įsitvirtinus dabartyje, mes tarsi išsivaduojame nuo bet kokių stereotipinių mąstymo įpročių ir turime galimybę patirti, ką reiškia būti laisvame pasirinkime, visiškame nepriklausyme nuo praeities, tikroje laisvėje...
2013-04-23. Tema: kvėpavimas prigimtine ir gyvenimo bėgyje sukaupta karma.
Vyksmas: sąmoningas kvėpavimas tyrinėjant praeities karmą (prigimtinę) ir gyvenimo bėgyje sukauptą. Prigimtinę karmą lengviau suvokti per 5 skirtingus jos raiškos aspektus: 1 - šalis, vieta, kurioje gimta; 2 - šeima (tėvai) ir iš jų gauta genetika; 3 - sveikata nuo gimimo; 4 - supanti aplinka, sociumas, suformavęs pasaulėžiūrą; 5 - charakterio bruožai, temperamentas, talentai, gabumai. Kvėpavome siekiant pažinti visu šiuos penkis aspektus, su kuriais atėjome į šį gyvenimą. Po to siekėme pažinti, kokią karmą suformavome jau šio gyenimo bėgyje, tiek pozityvią, tiek negatyvią - ką savyje pagerinome, išugdėme, kuriose srityse nepasistiebėme, o kuriose padarėme pažangą. Tai atveria mūsų Sielos pasirinimą, su kuo ir kaip dirbti, kokie jos esminiai siekiai... Po to kvėpavome vieninga savo karmos raiška - sielos evoliucinėmis programomis kaip šviesos vaikai, dvasinės prigimties esmės...
2013-03-19. Tema: kvėpavimas pavasario lygiadienio energija, praėjusio ciklo apžvalga, naujo metų ciklo pradžia.
Vyksmas: kvėpavome dvasine šviesa, harmonizuodami savo vidinę būsenę, apsijungdami tarpusavyje kolektyviniame, bendrame sąmoningo kvėpavimo procese, vidinėje erdvėje susikabinome rankomis, kvėpavome bendrame vienybės rate, į kurį pakvietėme Žemę - savo vidinėje sąmonės erdvėje apkabinome Žemės planetą kaip gyvą būtybę, mūsų Motulę, mūsų geriausią draugę; po to kvėpavome besibaigiančio metų (Voverės metai pagal Avestos tradiciją) ciklo energija, sąmonėje stengėmės apžvelgti visą nuo praėjusio pavasario lygiadienio iki šių metų lygiadienio pragyventą ciklą, peržvelgiant jo pradžią, tęsinį, kitimus, pabaigą; sąmoningai kvėpavome dviejų - praeinančio ir ateinačio - metų ciklų sandūra, siekiant suvokti šio pereinamojo laikmečio ypatumus; sąmoningai kvėpavome prasidedančio naujo metų (Varno metų pagal Avestos tradiciją) ciklo energija, siekiant susiderinti su naujomis laikmečio tendencijomis, pajusti naujos metų energijos skambesį, kūrybines galimybes...
2013-02-19. Tema:kvėpavimas sąmoningumui aprėpiant mikrokosmosą ir makrokosmosą.
Vyksmas:kvėpavome pradžioje greitai, kūdikio kvėpavimo ritmu, palaipsniui pereinant prie lėtėjančio, gilaus kvėpavimo; vis daugiau dėmesio skiriama sąmonei, koncentruotai sutelktai į patį kvėpavimą, į pojučių, emocijų, minčių stebėjimą, dėmesiu siekiant kvėpuoti net iki lastelių, atomų lygmens; įkvepiant sąmonė nukreipta vidun, gilyn, visiškai pilnai pajautose, iškvepiant sąmonė plečiasi į išorę; taip įkvepiant panirstama į mikrokosmosą, tampama juo, o iškvepiant sąmonė ne tik skleidžiasi makrokosmose, ji tampa makrokosmosu; tuo pačiu liekame pilnai sąmoningame, stebėtojo būvyje - stebime kaip mikrokosmosas transformuojasi į makrokosmosą, makrokosmosas telpa mikrokosmose, tai tampa vieniu, sąmonė - be ribų...
2013-01-29. Kvėpavimo tema: kūdikiškas kvėpavimas prigimtine išmintimi, dvasine galia.
Vyksmas: šviesos vaikas kvėpuoja dvasine šviesa, budindamas savyje tyrumą, ramybę, meilę, natūralumą, paprastumą, džiugumą - kūdikiui įprastą būtį; tame būvyje tyrinėjome savo prigimtinę išmintį, dar nesąlygotą dabartinio gyvenimo patirtimis, lyginome prigimtinę išmintį su žmogiškąja gyvenimiškos patirties išauginta išmintimi; vyko pažintis su gyvybinės energijos versme, galingai tryškusia mūsų gyvenimo pradžioje ir po truputėlį senkančia metų bėgyje; lietėmis prie savo kūdikystėje turėto gyvybingumo, harmoningos jo raiškos, siekdami atstatyti ryšį su šiuo dvasiniu šaltiniu savyje; ėjome - tekėjome šviesos gyvenimo keliu lyg gyvybinės energijos versmė, nugalinti visas kliūtis, galinti ir norinti be galo daug nuveikti, remdamiesi nuolatinio veikimo dorybe, nes juk Amžinoji Dvasia yra nuolatiniame judėjime, kitime, sąveikoje su pasauliu - tai dvasinio veikimo galia; kūrėme šviesos gyvenimo kelią savyje, tapome juo visiškai paprastai, tyrai, kaip šviesos vaikas, dabar jau sąmoningai kuriantis savyje ir savimi dvasinės šviesos gyvenimo Kelią - svarbu to nepamiršti, tai tęsti, būti šviesos versme...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą