Tema: sąmoningas kvėpavimas pirminės dvasinės būties savastimi, glūdinčia kiekvieno mūsų centre, širdyje.
Vyksmas: pradžioje įsukome sąmoningą kvėpavimą švaria, tyra dvasine
energija, po to perėjome prie kvėpavimo dvasine šviesa, o po kurio laiko jau
kvėpavome vaiskiąja šviesa. Pakylėjus savo sąmonę kuo aukščiau link Dvasios,
atsipalaidavus bei harmonizavus savo būvį, ėmėme palaipsniui savo dėmesiu,
padedant kvėpavimu, susitelkti į savo centrą, širdį, centrinę ketvirtąją čakrą,
kur giliai kiekviename iš mūsų glūdi pirminė dvasinės būties užuomazga.
Pagrindinis tikslas buvo atrasti savyje tą pirminės dvasinės būties šaltinį,
palaipsniui išaugantį iki beribio dvasinės būties vandenyno, kvėpuoti jos
vibracija, susipažinti su šia būtimi, apsiprasti, ir leisti sau ją išgyventi
kuo stipriau. Visa ko pagrindas, pirminė absoliučiai bet kokios gyvybės raiškos
terpė, pirminis būties šaltinis - kvėpavome juo, bendravome su juo, skatinome
pirminį aktyvumą, pačią įvairiausią raišką - per garsą, spalvą, emociją, mintį
ar vaizdinį ir panašiai. Taigi kvėpavome pirminės dvasinės būties aktyvia
raiška, stebėjome atliepimą savyje, į kokį rezultatą tai vedė, kokia
realizacijos įvairove mums atsivėrė. Prigimtinis dvasinės būties aiškumas,
tyrumas skambėjo ir kaip tuštuma, ir kaip beribių galimybių, įvairovės kūrybinė
terpė, užpildžiusi mus ramybe, vientisumu, meile ir atjauta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą