Tema: sąmoningas kvėpavimas tuštuma, jos būtimi savyje.
Vyksmas: sąmoningai kvėpavuojant dvasine šviesa, mus aplankė nuostabi beribės
pirmapradės tuštumos realybė, į kurią stiebėmės su kiekvienu įkvėpimu, siekėme pažinti ne tik sąmoningai
kvėpuojant dvasine šviesa, bet ir
kontepliuojant grynąją tuštumą, sutelkus savo protą, dėmesį į gėlės
žiedą kaip tuštumos apraišką... Visiškai nurimęs, į vieną idėją ar reiškinį
sutelktas protas gali padėti priartėti prie būties tuštuminės prigimties,
amžinybės suvokimo. Visgi siekėme ne tik priartėti, suprasti, bet ir išgyventi, patirti
tuštumą, paneriant į ją visomis savo pajautomis, patiriant ją sąmoningai,
tampant tuštuma... Ir tęsiant buvimą joje kasdienybės reikalų sukūryje, kad augant įgudžiams ir norint gebėtume tai pasiekti, į tai panirti, tuo tapti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą