Tema: tikrojo prigimtinio vientisumo išgyvenimas apjungiant išorinį pasaulį su vidiniu.
Vyksmas: vyko sąmoningas kvėpavimas dviem skirtingais – išoriniu ir vidiniu –
pasauliais, jų tarpusavio jungtimis, sąsajomis, siekiant pažinti tyrąją dvasinę, pirminę
vientisą būtį. Kvėpavome išoriniu pasauliu – erdve, palyginamu su dangumi, tiek
skaidriu, tiek su tokiu, kuriuo plaukia debesys arba kuriame spindi saule, mėnulis,
žvaigždės. Taip pat kvėpavome vidiniu pasauliu-erdve, kuriame tam tikri reiškiniai
randasi, kinta, nyksta (tai pojūčiai, emocijos, mintys, išgyvenimai, kt.). Sąmoningai kvėpuojant
vyko šių realybių apsijungimas sąmonės, sąmoningumo, stebėjimo ir suvokimo dėka.
Tam panaudojome vaizdinį: saulė kaip išorinis pasaulis, apšviečia savo
spinduliais viską be išimties, taip pat ir kristalą, kuris atstovauja mūsų
vidinį pasaulį. Kai kristalas skaidrus, pasiekęs arba išlaikęs tyrąjį pirminį būvį, jis tiek
perleidžia per save spindulius, tiek atspindi juos. Spinduliai tarp saulės ir
kristalo – tai energija, apjungianti išorinį pasaulį su vidiniu, tarsi tiltas. Šie spinduliai juda abiem kryptimis, taigi turime abipusę jungtį. Išgyvenant visa tai sąmoningai visuose trijuose lygiuose – pasauliuose vienu metu, ateiname į
tikrojo vientisumo patyrimą, kai esame ne tik mums įprasti vidinis bei išorinis pasauliai,
bet ir jungtis – tiltas tarp vidinio ir išorinio pasaulių, prigimtinis dvasinis vienis.
Visi 2013 m. Sąmoningo kvėpavimo studijos įrašai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą